Buvusio tabako fabriko virsmas į uostamiesčio kultūrai skirtą erdvę artėja pabaigos link, tačiau nuogąstaujama, kad naujas objektas gali būtų pustuštis, nes menininkams bus sunkiai „įkandama“ nuomos kaina.

Buvusio tabako fabriko, kuris daugybę metų apleistas riogsojo bangų gatvėje, rekonstrukciją į Kultūros fabriką prasidėjo dar 2007-ųjų pabaigoje, kai imtas rengti techninis projektas.

„Panašu, kad Kultūros fabriko projektas bus rekordiškai ilgas, gal net ilgiausiai vykstantis mieste. Jam jau šešeri metai, o preliminarią pabaigą, kai kirpsime atidarymo juostelę, numatome kitų metų kovą ar balandį“, - teigė Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros, administruojančios šį projektą, direktorė Raimonda Laužikienė.

Trečiadienį Kultūros fabriko „griaučius“ apžiūrėjo miesto vadovų ir politikų delegacija. Jie tik susipažino, kaip vyksta projektas, kaip suplanuotos pastato erdvės, kokia veikla jose numatoma.

Planuojama, jog Kultūros fabrike veiks ir kino salė, kurioje bus rodomi nekomerciniai filmai, ir įvairios kūrybinės dirbtuvės, ir kavinė ar naktinis klubas, garso įrašų studija, daugiafunkcinė salė.

Apie 40 proc. visų patalpų yra bendrojo naudojimo – tualetai, laiptinės, vestibiuliai, terasos.

Kitos patalpos, salės bus išnuomojamos konkurso būdu, tačiau jame galės dalyvauti tik laisvieji menininkai ir verslininkams, plėtojantiems kūrybinius verslus.

„Visi supranta ir visiems jau tikrai aišku, kad nemokamo čia nieko nebus, nors apie tai buvo daug kalbėta ir žmonės suteikta neteisingų lūkesčių. Patalpos bus nuomojamos. Norime nuomininkų kaitos, todėl numatoma, kad sutartys bus pasirašomos ne ilgiau nei penkeriems metams“, - į ateitį žvelgė R.Laužikienė.

Ji teigė, jog iš nuomos mokesčio nebus siekiama pasipelnyti, o tik surinkti tiek pinigų, kurie padengtų pastato išlaikymo sąnaudas.

„Nuomos mokestis bus patalpų išlaikymo savikaina, tačiau ji yra gana didelė. Todėl nuomos kaina bus labai artima esančiai rinkoje. Verslininkai gal ir įstengs ją mokėti, tačiau laisviesiems menininkams, kurie gyvena iš įvairių rėmimo programų, tikrai nebus lengva“, - neslėpė R.Laužikienė.

Kultūros fabriko projektas kainuos apie 13 mln. litų. Statybų kaina nuo pradinės prognozuotos kainos išaugo maždaug trečdaliu.

Ir nors darbai dar nebaigti, R.Laužikienė patikino, jog finansavimo problemų nėra. Tačiau egzistuoja kita – elektros energijos tiekimas pastatui. Šiuo metu ieškoma sprendimo, ką daryti, jog Kultūros fabrike šviestų šviesa, veiktų vėdinimo sistemą, kiti įrenginiai, kuriems reikalinga elektra.

„Jei sprendimo nerasime, šviesimės žvakėmis. Bet tikiu, kad problemą išspręsime“, - tvirtino R.Laužikienė.

Netrukus turėtų pradėti veikti nauja interneto svetainė, kurioje ir bus skelbiamos visos naujienos, susijusios su Kultūros fabriku – kada vyks jo atidarymas, kas jame įsikurs, kokie renginiai vyks.