Karštos emocijos, išlietos interneto erdvėje komentuojant straipsnius, vis dažniau atsisuka prieš parašytų žodžių autorius. Anonimo kaukė ne visiems padeda pasislėpti nuo Temidės ir atneša ne tik nuostolių, bet jau ir laisvės atėmimo bausmes.

Pyktį išliejo internete

Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskelbė sprendimą baudžiamojoje byloje, kurioje klaipėdietis buvo kaltinamas valstybės tarnautojo įžeidimu.

Aukštąjį išsilavinimą įgijęs Artūras Bogačiovas ne vienus metus yra piktas ant teismų sprendimus vykdančio antstolio Albino Zenkevičiaus, kuris turėjo susitarimą išieškoti iš skolininko šio žmogaus naudai nemenką pinigų sumą.

Tačiau A.Bogačiovas savo pinigų negavo, o jų neišieškojęs A.Zenkevičius pareikalavo apmokėti už jo darbą.

Antstolis atlygį prisiteisė per teismą.

A.Bogačiovas buvo priverstas sumokėti ir jautėsi nuskriaustas.

2010 m. vasario pabaigoje interneto portale www.kl.lt paskaitęs apie tai, kad pareigūnai antstolį įtaria nusikaltimais, vyras išliejo susikaupusį įtūžį rašydamas po straipsniu komentarus.

A.Bogačiovas netramdė emocijų ir visaip išvadino antstolį.

Tų pačių metų pabaigoje portale pasirodė dar viena informacija apie pareigūnų veiksmus prieš tą patį antstolį, ir A.Bogačiovas dar kartą išliejo tulžį komentuodamas.

Bausmę atidėjo metams

Netrukus antstolis kreipėsi į pareigūnus ir paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įžeidimų, pasirodžiusių viešojoje erdvėje.

Nors tada A.Zenkevičiaus, kaip antstolio, įgaliojimai buvo sustabdyti, oficialiai jis tebebuvo valstybės tarnautojas. Tad pradėtas tyrimas grėsė A.Bogačiovui kur kas griežtesnėmis sankcijomis nei paprasto žmogaus įžeidimas.

Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino šį vyrą kaltu ir skyrė jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtas metams.

A.Zenkevičius buvo pareiškęs 70 tūkst. litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei paprašė apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis aiškino, kad dėl šio komentatoriaus sumažėjo jo klientų, nukentėjo jo orumas ir garbė.

Antstolis pareiškė, kad advokato paslaugos jam kainavo 4725 litus.

Teismo sprendimu neturtinė žala sumažinta iki tūkstančio litų. Kadangi byla nevertinama kaip sudėtinga, advokatui apmokėti priteisti 2 tūkst. litų.

Patarė susilaikyti

„Šioje byloje nereikėjo lingvistinio tyrimo, buvo akivaizdu, kad komentarai buvo įžeidžiantys. Net jei nukentėjusysis būtų ne valstybės tarnautojas, įžeidimas – akivaizdus. Jeigu nukentėjusysis būtų ne antstolis, įžeistas žmogus būtų turėjęs kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka“, – aiškino kaltinimą teisme palaikiusi Klaipėdos miesto apylinkės prokurorė Vida Kaubrytė.

Išklausęs nuosprendį A.Bogačiovas teigė, kad interneto vartotojams patartų Lietuvoje susilaikyti nuo bet kokių komentarų, o nuo piktų – ypač.

Vyras nenorėjo atvirauti, bet prasitarė, kad viskas yra kur kas sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Nė karto neteistas vyras pripažino, kad išliejęs pyktį nepasijuto geriau, bet paspaudęs klavišą susigrąžinti į internetą paleistos žinios nebegalėjo.

„Po straipsniais buvo daugybė komentarų. Kai kurie komentuotojai išsireiškė kur kas griežčiau, vartojo necenzūrinius žodžius. Mano klaida, kad aš nesislėpiau, rašiau iš savo kompiuterio ir buvau lengvai susekamas. Tie, kurie naudojasi mobiliuoju internetu ar rašo būdami užsienyje, taip ir lieka neišaiškinti“, – tikino A.Bogačiovas.

Vyras kalbėjo ir apie skirtingą žmonių požiūrį į aplinkinių nuomonę bei viešus pareiškimus. Jis įsitikinęs, kad valstybės tarnyboje kiekvienas turi būti pasirengęs viešai reiškiamai neigiamai nuomonei apie juos.

„Žmonės turi teisę reikšti nuomonę, bet įžeidinėti nevalia. Jeigu būtų parašyta, kad žmogus mano, jog kažkas yra nesąžiningas, jei būtų aiškinęs ir argumentavęs savo nuomonę, nebūtų baudžiamas, – teigė prokurorė V.Kaubrytė. – Žmogiškai A.Bogačiovo pyktį galima suprasti, bet tai nereiškia, kad tai daryti galima bet kokia forma. Negalima karštakošiškai ir negražiai elgtis, tada nereikės pykti, kad patyrė dar didesnių nuostolių.“

Teismai neišteisina

Pastaruoju metu vis dažniau žmonių teismuose aiškinasi dėl savo veiksmų už nekorektiškus komentarus internete ir apie kitų žmonių tautybę ar seksualinę orientaciją.

Baudžiamajame kodekse yra du straipsniai, numatantys bausmes už diskriminavimą bei kurstymą prieš kokią nors grupę žmonių.

Tokių bylų tyrimą kuruojantis bei kaltinimus palaikantis Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras Simonas Genys tikino, kad apsispręsti, kur yra kurstymas susidoroti, kur tyčiojamasi arba niekinami kažkokie žmonės ar tiesiog reiškiama nuomonė, padeda Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialistai.

„Dėl nuomonės tikrai nėra persekiojama. Galima reikšti net tokią nuomonę, kuri gali kažkam nepatikti, bet ja negalima įžeidinėti, menkinti kitų žmonių, kurstyti smurtauti ar susidoroti su jais“, – komentavo įstatymo nuostatą S.Genys.

Prokuroras neprisiminė nė vieno atvejo, kad byla būtų nutraukta dėl mažareikšmiškumo ar teismas išteisintų atsakomybėn partrauktus komentatorius.

Jautresni kitokiam lytiškumui

Žmogaus teisių stebėjimo instituto darbuotojai yra tapę ne vieno tyrimo iniciatoriais. Tokių skundų prokuratūrai jie pateikia kiekvieną mėnesį.

Instituto Teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė tikino, kad neapykantos kurstymas nėra nuomonės išraiška.

„Žodžio laisvė saugoma ir negali būti varžoma. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasakęs, kad žmogaus laisvės baigiasi ten, kur prasideda veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių. Tai yra neapykantos skatinimas ar skatinimas smurtauti“, – teigė J.Guzevičiūtė.

Kalbėdama apie neetiškus pasisakymus, Teisės programų vadovė išreiškė nuomonę, kad tokie komentarai neturėtų tapti pretekstu baudžiamosioms byloms. Jie turėtų būti ne teisės, o etikos nagrinėjimo objektais.

Pastebėta, kad netinkamiems komentarams apie seksualinę orientaciją žmonės Lietuvoje yra jautresni nei apie tautinę priklausomybę. Lietuviai dažniausiai neigiamai atsiliepia apie lenkus ir romų tautybės žmones.

Prokurorai neretai nutraukia tyrimus dėl dviejų priežasčių – nenustato, kas yra netinkamo komentaro autorius, arba neranda komentatorių kaltės.

Ir ekspertai ginčijasi

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos inspektorė Zita Zamžickienė pasakojo, kad dažniausiai šios įstaigos ekspertai turi nustatyti, ar pateiktas tekstas skatina nesantaiką. Keturi aukštos klasės kalbininkai, pripažinti ekspertai pateikia labai argumentuotas ir išsamias išvadas.

Būta ir neigiamų atsakymų.

Ekspertų darbą peržiūri Ekspertizių skyriaus darbuotojai. Z.Zamžickienė neslėpė, kad tarp kalbos žinovų kartais kyla ir ginčų. Neretai ekspertams tenka liudyti teismuose ir gyvai pagrįsti savo išvadas.

Priekaištų dėl žodžio laisvės varžymo tarnyba nėra sulaukusi.

Uostamiesčio teisėsaugos pareigūnai patvirtino, kad bausti už viešą nesantaikos kurstymą, kuris interneto erdvėje neretai yra lydimas nekorektiškų ir net šlykščių pasisakymų, dažniausiai reikalavo Tolerantiško jaunimo asociacija bei Gėjų lyga.

Tiesa, Klaipėdoje gauta reikalavimų bausti už įžeidimą ir iš privačių asmenų. Pernai vienas darbdavys apskundė savo darbuotoją už tai, kad šis internete apie jį negražiai atsiliepė ir apšmeižė.