Į korupcijos skandalą įsivėlęs Kauno politikas Kęstutis Kriščiūnas pakilo į kovą su interneto komentatoriais. Jis nėra pirmas politikas, kuriam užkliūna internautai.

Paskatino belangė

Šiuo metu nuo politinės arenos nušalintas buvęs Kauno vicemeras, buvęs socialdemokratas K.Kriščiūnas, pasisvečiavęs „Kauno dienos“ portale ir atsakęs į skaitytojų klausimus, vėliau kreipėsi į policiją dėl komentarų po straipsniu „K.Kriščiūnas: izoliatoriaus kamera buvo panaši į bendrabutį.“

Viename komentarų buvo rašoma: „kur tavo draugas kauno pulinys (kęstutis) ir jo palydovas pilvinis, gražioji dulsinėja orinta bei kiti, tai tikra saika...“.

Kitas interneto komentatorius nevengė aštresnės leksikos, vadino politiką „senu pirdyla“, „valdiškų išteklių tranu“ ir pan.

Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas. K.Kriščiūnas piktinasi, kad esą paskelbti minėtų autorių komentarai jį šmeižia ir įžeidžia, nes neatitinka tikrovės.

„Tai pirmas kartas, kai reaguoju į komentarus internete. Aš asmeniškai niekada nekreipdavau dėmesio į jokius komentarus. Tačiau kai prasidėjo tas ikiteisminis tyrimas, man patarė reaguoti į komentarus“, – aiškino korupcija įtariamas politikas.

Buvęs vicemeras teigė, kad įžeidžius komentarus surado jo advokatas. „Mes prašome nustatyti, kas slypi po anonimu. Praktikoje būna, kad ir artimi draugai, ir giminės būna anonimiškai parašę netinkamą komentarą“, – aiškino K.Kriščiūno advokatas Mindaugas Kukaitis.

Planų neatskleidžia

K.Kriščiūnas neatsakė, ką darys, kai komentarų autoriai bus nustatyti. „Šitai visai nesąmonei esu nusamdęs advokatus ir jie man patars. Pagal jų patarimus spręsime, ką daryti. Individualia veikla šitoje vietoje aš neužsiiminėsiu, nes ir taip nesąmonės vyksta“, – aiškino K.Kriščiūnas.

Politiko advokatas taip pat neskubėjo atskleisti planų, kokių veiksmų imsis sužinojęs, kas tie užgauliojantys komentatoriai. „Komentatoriai dažniausiai prisidengia anonimu. Jeigu bus nustatytas konkretus asmuo, bus aiškiau, ar tas žmogus kelia pavojų. Tada bus paprasčiau nuspręsti, kelti ar ne bylą“, – aiškino advokatas.

Politinės iškalbos virtuoziškumo dar nepraradęs K.Kriščiūnas laikėsi savo beveik neutralios pozicijos: „Tie žmonės komentuoja pagal savo supratimą ir sugedimą. Aš nieko neįtariu. Taip elgiamės dėl visų tų nesąmonių dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nei aš ką nors įtariu, nei noriu ką nors įtarti.“

Renka duomenis

Dar viena Kauno politikė turi sąrašą autorių, rašiusių apie ją nepagarbius atsiliepimus. Pretendavusi užimti Kauno mero vietą, partijos Tvarka ir teisingumas narė, teisininkė Aušra Ručienė tikina radusi ramybę, kai sužinojo, kas apie ją rašinėjo nekorektiškus atsiliepimus.

„Taip, kreipiausi į teisėsaugą ir žinau tuos asmenis. Kodėl? Manau, jeigu žmogui reikėtų pasirašyti vardą ir pavardę, jis tokių dalykų nerašytų. Jeigu jau drįstame rašyti, tai pasirašykime ir bus aišku, kad tai, kas parašyta, yra tiesa ir asmuo atsakingas už parašytą žodį“, – komentavo A.Ručienė.

Už savo išskirtinį įvaizdį per Kauno tarybos posėdžius internautų dėmesio sulaukianti politikė tvirtino pati niekada neskaitanti ir nerašanti komentarų. Apie užgaulius rašinėjimus jai esą pranešė pažįstami. Moteris tvirtino, kad žmonės gatvėje ją stabdydavo ir pasakodavo, ką negražaus apie ją perskaitę komentaruose.

Sužinojusi rašytojų pavardes teisininkė į teismą nesikreipė. „Tęsiu šį darbą ir renku duomenis“, – A.Ručienė priminė, kad šiai nusikalstamai veikai yra 5 metų senatis, todėl laiko ji turinti į valias.

Rašinėjo ir valdininkai

Prieš keletą metų Kauno savivaldybėje įsiplieskė konfliktas dėl darbuotojų galimai rašinėjamų komentarų apie tuometį merą Arvydą Garbaravičių.

„Nesiekiau su užgaulių komentarų autoriais susidoroti. Tiesiog norėjau išsiaiškinti, kas tokie komentuoja. Buvau įsitikinęs, kad tai politinių oponentų suburta komanda. Tai pasitvirtino. Be to, manau, kad darbo metu tarnautojai turi dirbti, o ne rašinėti komentarus“, – anuometę situaciją aiškino dabar Kauno tarybos narys A.Garbaravičius.

Tuomet paaiškėjo, kad pikti komentarai parašyti iš serverio, priklausančio savivaldybei, o joje – 700 kompiuterių, kuriais naudojasi ir politikai, ir valdininkai.

„Paaiškėjo serveris, o asmenis išaiškinau pats. Tuo laiku visi tie žmonės dirbo Kauno savivaldybėje. Buvo ir politikų, ir tarnautojų“, – apie tyrimo išvadas prisiminė politikas.

Liko įslaptinti

Tuomet buvo mestas įtarimų šešėlis ir ant dabartinio Kauno mero Andriaus Kupčinsko. Esą jis vadovauja komentatorių komandai. Su trenksmais prasidėjęs konfliktas užgeso ramiai ir be baudžiamųjų bylų. A.Garbaravičiui pakako sužinoti komentarų autorių pavardes.

„Kai sužinojau, kas jie tokie, nieko nebedariau. Dievas gailestingas, o laikas visagalis. Aiškiai supratau, kad tie žmonės turi šeimas ir daro viską, kad jas išmaitintų. Įdomesnis klausimas – kas vadovauja grupei komentatorių. Dabar galbūt tai galima ir laikyti normalia politine kova, bet tuo metu tai buvo neįprasta“, – svarstė A.Garbaravičius.

Buvęs meras visgi neslėpė, kad tuometė situacija jam buvo nemaloni. „Bet dabar aš suprantu, kodėl jie parsidavė ir išvertė kailį. Bet ką aš jiems galiu pasakyti? Būkite tyri, padorūs, ir gyvenkite Airijoje?“ – ironiškai šypsojosi politikas.

A.Garbaravičius pasakojo, kad tuomet jam pavyko išsiaiškinti aštuonis komentatorius, tačiau jų pavardžių jis nepaviešino. Kai kurie jų, pasak politiko, ir dabar dirba Kauno savivaldybėje. „Tegul dirba. Vis tikiuosi, kad ateis laikas ir kas nors bus nubaustas už tokią veiklą“, – apie užgauliotojus kalbėjo A.Garbaravičius.

A.Ručienė: rašė pažįstami

Politikų motyvai, kodėl jie aiškinosi, kas rašė įžeidžiančius komentarus, primena filmo pavadinimą „Aš žinau, ką tu padarei praėjusią vasarą“. Ir A.Garbaravičius, ir A.Ručienė aiškino, kad jiems užtenka žinoti, kas rašė įžeidžiančius komentarus. Politikai atviravo, kad nustatyti rašeivos – ne draugai, bet pažįstami.

„Kai žinai, kas tokie rašo, tai savotiškai malonu praeinant pasisveikinti“, – šmaikštavo A.Ručienė.

Vieni komentatoriai kritiškai atsiliepė apie A.Ručienės, kaip advokatės, kompetenciją, kiti pasišvaistė zoologiniais epitetais. Vienas galimai vyriškos lyties anonimas pageidavo ypatingo artumo, o kitame komentare miesto tarybos narės politinis pilotažas pavadintas terminu, kuris paprastai taikomas laisvo elgesio moteriai.

Yra net keletas Baudžiamojo kodekso straipsnių, kuriuos galima pritaikyti internetiniams komentarams. Tai šmeižimas, įžeidimas, grasinimas nužudyti ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Pagal visas šias nusikalstamas veikas numatyta nuo baudos ir griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo.

Krūvis pareigūnams

Nors tikslios statistikos, kiek interneto komentatorių teko atsakyti už savo žodžius, nėra, Kaune daugiausia tokių nusikaltimų tenka aiškinti Centro policijos komisariatui. Ir visai nesvarbu, jei kokiam nors iškiliam ponui pasirodo per žema kreiptis tiesiai į policininką ir jis nubėga pas prokurorą, pareiškimas vis tiek atsiduria ant policininko stalo.

„Daugeliu atvejų pareiškėjo prašymas persiunčiamas pagal teritoriją į komisariatą ir tyrėjas nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne“, – tvarką aiškino Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų internetinėje erdvėje tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis Pavelas Lysko.

Pasak Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininko Nerijaus Černiausko, jei abejojama pareiškėjo motyvais dėl nurodyto teksto įžeidumo, kartais komentaras siunčiamas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai. Dažniausiai tyrėjas nusprendžia, ar komentaras yra įžeidžiantis, ar tiesiog išreikšta nuomonė.

Žodžio laisvės neriboja?

„Lietuvoje – žodžio laisvė. Tyrėjas, žinoma, paskaito komentaro turinį. Jei komentaras nepasirodo įžeidus, tuomet atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Nes pasitaiko atvejų, kad kreipiasi ir dėl vieno žodžio. Jei tyrėjas nusprendžia atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimą dar turi patvirtinti prokuroras“, – nustatytą tvarką aiškino P.Lysko.

Pasak pareigūno, kai kurie komentatoriai apsidraudžia, kad jų nesurastų, o laiškus rašo per anoniminį tinklą užslaptinę savo IT adresą. Jei komentaras atsiųstas iš Mozambiko ar Malaizijos, mūsų policija turėtų kreiptis į tą šalį teisinės pagalbos.

Preliminariais skaičiavimais, apie pusę pareiškimų dėl įžeidžių komentarų policija nenagrinėja, nes neįžvelgia jokio įžeidimo. Dalis tyrimų nutraukiama, nes nepavyksta nustatyti rašiusio asmens.

Oficialus įrankis

Policijai atlikus tyrimą, jau įsižeidusio asmens teisė, ar kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Pareigūnai neturi statistikos, kiek jų atliktų tyrimų nugulė stalčiuose, o kiek pasiekė teismus.

„Policininkas, užuot tyręs rimtus nusikaltimus, gaišta laiką ir aiškinasi, rašo atsakymus, o rezultato net nežino“, – svarstė P.Lysko.

Pareigūnai nesiėmė komentuoti, ar naudodamiesi įstatymo numatyta tvarka žmonės neišnaudoja pareigūnų, paprasčiausiai tik savo smalsumui patenkinti, tačiau tokios galimybės neatmetė.

Skundžiasi ir gydytojai

Darbdaviai, gydytojai, įvairių mažumų organizacijų atstovai – tokią norinčiųjų išsiaiškinti, kas rašo nepageidaujamus komentarus, hierarchiją dėlioja Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos pareigūnai.

Ne paskutinėje vietoje šioje eilėje yra politikai. Komentarai neatitinka tikrovės, šmeižia, įžeidžia, gąsdina, grasina – bene pagrindinis motyvas tų, kurie nori išsiaiškinti virtualioje erdvėje išsakytų komentarų autorius.

Nuo šių metų policijos tiriamų nusikaltimų sąraše atsirado nauja skiltis „Nusikaltimai internetinėje erdvėje“. Tai tarsi ir byloja apie didėjantį tokių tyrimų skaičių.