Patikrinti, rasti ir sunaikinti

"Kai išgirdau apie reikalavimą sunaikinti oranžinės spalvos petunijas mieste, net išsigandau, kur reikės gauti pinigų naujų gėlynų atsodinimui. Tačiau paaiškėjo, kad petunijų viešuose Klaipėdos gėlynuose nėra, pas mus žydi daugiausiai pelargonijos ir begonijos", – pasidžiaugė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Lygiai prieš mėnesį Aplinkos ministerija išplatino Europos Komisijos (EK) prašymą patikrinti ir sunaikinti oranžiniais žiedais žydinčias genetiškai modifikuotas petunijas, kad jos toliau neplistų.

Lietuvai nurodyta kuo greičiau surinkti visas oranžinių petunijų sėklas ir sunaikinti daigus.

Uostamiestį gėlių sodinukais aprūpinantys verslininkai Violeta ir Rimantas Olisevičiai teigia, kad dėl modifikuotų petunijų  prieš kelias savaites savo ūkyje sulaukė komisijos vizito.

"Kad petunijos yra modifikuotos ir negalima jų auginti bei platinti, mes žinome. Komisija ir jų nerado, nes mes tų gėlių neturime. Oranžinių petunijų nesodinome ir Klaipėdos viešosiose erdvėse. Šią informaciją žinojome anksčiau, nei ji pasiekė Lietuvą. O Taikos prospekto ir Debreceno gatvės sankryžoje žydi oranžinės pelargonijos", – tikino V.Olisevičienė.

Visą mėnesį – tyla

Ryškiausias požymis, kad petunijos gali būti genetiškai modifikuotos – būtent oranžiniai žiedai.

Genetiškai modifikuotų petunijų aptikta 12 ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Aplinkos ministerija birželio pradžioje išplatino pranešimą, kuriame primygtinai prašė tokių oranžiniais žiedais žydinčių petunijų jau įsigijusių žmonių jas sunaikinti ir pranešti, kur šių augalų įsigijo.

Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės augalininkystės tarnyba vieningai nutarė, kad petunijų sėklų ir daigų pardavėjai turi pašalinti genetiškai modifikuotus augalus iš rinkos ir juos sunaikinti (sėklos turi būti grąžinamos tiekėjams).

"Lietuva, kaip ir visos ES šalys, kuriose rasta genetiškai modifikuotų petunijų ar jų sėklų, skubiai imasi veiksmų joms pašalinti iš rinkos", – tada tikino aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Ministerijoje pranešimų apie įsigytas oranžiniais žiedais žydinčias petunijas su jų nuotraukomis laukta visą mėnesį, tačiau, pasak viešųjų ryšių atstovų, nesulaukta nė vieno signalo.

Naikinimas – principo reikalas

Nors Olandijos genetiškai modifikuotų organizmų komisija, atlikusi pirminę studiją, konstatavo, kad genetiškai modifikuotos petunijos nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai, tačiau jų sunaikinimas esą – principo reikalas.

"Šitų gėlyčių juk niekas nevalgo, taigi jos tarsi žmogui ir nekenkia, veikiausiai šis draudimas atsirado iš inercijos, nes yra valstybių, kurios siekia neįsileisti jokių GMO. O petunijų draudimas – principo reikalas, jeigu leis šitą, tai paskui turės leisti ir kitą. Svarbiausia, kad neaugintų genetiškai modifikuotų vaisių ir daržovių, kurie tiesiogiai žmonių sveikatai turi įtaką", – dėstė viešosios įstaigos "Žalioji Lietuva" vadovas Rimantas Braziulis.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis taip pat pritarė nematąs genetiškai modifikuotų petunijų grėsmės, tačiau tai – etikos ir teisės dalykai.

"Mano supratimu, šių gėlių sunaikinimas yra etikos klausimas. Jei namas yra neteisėtai pastatytas, jį vis tiek reikia nugriauti. Šiuo atveju teisė ir etika yra svarbesnės, nei investuoti milijonai. Ir reikia sunaikinti tas gėles. Tačiau matau žymiai bjauresnių dalykų, yra pardavinėjamos genetiškai modifikuotos akvariumų žuvelės, bet kažkodėl niekas į tai nekreipia dėmesio. Pasaulyje žmonės prieš tai protestuoja, o pas mus jų kažkodėl nedraudžia", – stebėjosi E.Paplauskis.

GMO gina lobistai?

GMO valdymo priežiūros komiteto narys Andrejus Gaidamavičius pripažino, kad oranžinių petunijų vajus jį domina mažiau, nei GMO žemės ūkyje.

"Ten yra didesnių problemų, pavyzdžiui, augalų atsparumas glifosatui, pasaulyje geriausiai parduodamai piktžolių naikinimo priemonei ir bene plačiausiai naudojamam herbicidui Europoje. Faktiškai visas derlius, kuris atvežamas iš užsienio ir naudojamas pašarams, smarkiai užterštas glifosatais, kuris per mėsą atkeliauja iki žmogaus ir sukelia įvairius vėžinius susirgimus", – dėstė A.Gaidamavičius.

Pasak A.Gaidamavičiaus, kol kas pavyko uždrausti tik auginti genetiškai modifikuotus pašarus Lietuvoje, tačiau nedraudžia įvežti.

Bet vis tiek yra įvežama labai daug šiais herbicidais paveiktų GMO pašarų – soja, kukurūzai, rapsas, kuriais šeriami gyvuliai.

Ir šitie nuodai per mitybos grandinę pasiekia žmones.

A.Gaidamavičius teigė, kad net ir žinodami GMO pavojus žmonių sveikatai, juos smarkiai proteguoja galinga lobistų armija.

Esą vien EK registruota 10 tūkst. lobistų, kurie labai aktyviai dirba ir visuomenininkams, atstovaujantiems visuomenės interesus, ne visuomet pavyksta atlaikyti jų spaudimą.

Komentaras

Paulius Murauskas

"Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius

Bendrai lobizmas kiekvienoje demokratinėje visuomenėje turėtų būti laikomas gėriu, nes tai yra įtakos darymas politikų sprendimo priėmimui. Kitas dalykas, jei įtaką gali daryti tik privilegijuotos grupės ir už tai nėra atsiskaitoma, tai gali tapti netinkamo poveikio priemone. Taip atsiranda gana keisti sprendimai, ar tai būtų alkoholio pramonės reguliavimas, ar genetiškai modifikuotos gėlytės. Pati principinė nuostata, kai mes nežinome, kas atlieka poveikį, ir tos grupės neturi atsiskaityti, o politikai irgi neinformuoja, kas paveikė jų nuomonę ir kodėl jie balsavo vienaip ar kitaip, todėl mes ir atsiduriame tokiose keistose situacijose. Lietuvoje lobistinės veiklos įstatymas, galiojęs iki liepos, iš esmės neveikė. Yra saujelė lobistų, kurie savanoriškumo pagrindais registravosi lobistais ir teikė kasmetes ataskaitas, tačiau, kiek jos išsamios, dar yra klausimas. Vis dėlto verslo asociacijos, didieji žaidėjai, jų įtakos darymo ar jų siūlymų mes šiuo metu nežinome. Mes nežinome, kas formuoja Lietuvos įstatymo rengėjų poziciją vienu ar kitu klausimu. Seimas pritarė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymui, tačiau nepanašu, kad jis kažką pakeis.

Absurdiškų ES draudimų mozaika

Europos Sąjungos (ES) iniciatyva buvo siekiama keisti populiarių JAV gaminamų sūrio rūšių pavadinimus.

Restoranus mėginta priversti patiekti alyvuogių aliejų tik specialiuose vienkartiniuose buteliukuose.

ES siekė, kad vienam vandens nuleidimui pisuare turėtų užtekti 1, unitaze – 3 litrų, o pats bakelis turėtų būti ne didesnės kaip penkių litrų talpos.

ES biurokratai įsitikinę, kad orkaitės pirštinės turėtų būti testuojamos ir sertifikuojamos, be to, turėtų ištverti 200 laipsnių karštį, kad tik šeimininkaujant virtuvėje niekas nenusidegintų rankų.

ES uždraudė dulkių siurblius, galingesnius nei 1,6 tūkst. vatų. O nuo 2017 metų iš lentynų turėjo dingti ir 900 vatų galingumo siurbliai.

EK draudė parduoti kreivas, gumbuotas daržoves. Dvišakės morkos, kreivi agurkai, gumbuoti ridikai, lukštus pametę svogūnai, išlinkę vaisiai ar daržovės vėl pasirodė ES prekybos centrų lentynose tik 2009 m.

Lietuvoje vasaros laiko direktyva buvo priimta dėl vienintelio tikslo – kad vasaros laikas visoje ES būtų įvedamas ir atšaukiamas vienu metu.