Klaipėdietis, į Maskvą paštu išsiuntęs dovaną seseriai, mėnesį laukia žinios, kur yra jo siuntinys. Tačiau vyrą labiau šokiravo žinia, jog už tai, kad būtų ieškoma jo pradanginto siuntinio, reikalaujama dar ir susimokėti.

Išsiuntė brangų telefoną

Artėjant sesers gimtadieniui, Aleksandras Nemovas nupirko jai dovaną – brangų mobilųjį telefoną.

„Pašte teiravausi, ar galiu jį nusiųsti į Maskvą. Buvau patikintas, kad paprastai toks siuntinys Rusijos sostinę pasiekia per mėnesį, o lėktuvu – per savaitę“, – aiškino klaipėdietis.

Vyras birželio 11-ąją išsiuntė dovaną. Tačiau nei po savaitės, nei po dviejų siuntinio iš Lietuvos artimieji Maskvoje taip ir negavo.

„Jau visas mėnuo, kai nežinau, kur siuntinys", – tvirtino vyras.

Liepė susimokėti

Paaiškėjo, kad siuntinys dvi dienas gulėjo Klaipėdoje, tik tada buvo išvežtas į Vilnių.

„Duomenų bazė Lietuvoje rodo, kad jis iš Lietuvos išskrido, bet į Rusiją nepateko. Tad kur siuntinys?“ – klausė vyras.

Klaipėdietis apsilankė uostamiesčio pašto skyriuje.

„Man pasakė, kad turiu užpildyti prašymą dėl dingusios siuntos ir papildomai sumokėti 15 litų. Klausiu kodėl? O jie man atsako, jog tam, kad ieškotų. Išeitų, kad paštui patikėjau savo brangų daiktą, už jo persiuntimą jau sumokėjau. O kai pats paštas jį pradangino, aš turiu dar kartą susimokėti, kad jie ieškotų“, – šiurpo vyras.

Buvo paaiškinta, kad 15 litų jam bus grąžinta, jei įmonė Lietuvos paštas ras siuntinį. Jei jis atsiras Rusijoje, šiuos pinigus turės grąžinti Rusijos pašto įmonė.

„Pagal jų logiką, jei niekada siuntinys neatsiras, šių pinigų man išvis niekas negrąžins,“ – stebėjosi vyras.

Žada kompensuoti nuostolius

Įmonės Lietuvos paštas Rinkodaros ir komunikacijos departamento specialistė Modesta Zdanauskaitė teigė, jog norint tiksliau išsiaiškinti situaciją įmonei reikia gauti siuntos registracijos numerį.

„Universalios sekimo sistemos, kad būtų galima matyti, koks yra siuntos statusas, šiuo metu nėra. Vykdome tarptautinės pašto siuntos paiešką, siunčiamos reklamacijos užsienio šalių operatoriams“, – teigė M.Zdanauskaitė.

Valstybės įmonės atstovė tikino, kad dėl pasimetusios siuntos klientui patirta žala yra kompensuojama.

„Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pašto įstatymu, Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis ir tarptautinėse sutartyse, taip pat ir sutartyse su naudotojais numatyta tvarka“, – aiškino M.Zdanauskaitė.

Ji tikino, kad 15 litų mokestis iš kliento, kurio siunta yra dingusi, imamas teisėtai.

„Jeigu kitos šalies pašto operatorius patvirtina, kad siunta prarasta ar sugadinta, šis mokestis grąžinamas klientui kartu su kompensacija“, – teigė specialistė.

Prarastų siuntų neskaičiuoja

Paklausta, ar įmonė draudžia klientų siuntinius, M.Zdanauskaitė miglotai aiškino, kad tai priklauso nuo paties žmogaus.

„Priklauso nuo paties kliento. Jis gali įvertinti savo siuntą. Įvertintos siuntos dingimo atveju siuntėjui kompensuojama siuntinio įvertinimo suma bei siuntimo išlaidos. Siunta laikoma prarasta, kai kita šalis Lietuvos paštui patvirtina, jog ji tikrai yra dingusi. Nėra statistikos pagal Lietuvos miestus. Turime tik užsienyje prarastų siuntų statistiką“, – tvirtino M.Zdanauskaitė.