Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė jaučiasi įskaudinta ir pažeminta. Savo teatre jau 24 metus ją ignoruoja vyriausiasis režisierius Povilas Gaidys, nuo 1988-ųjų savo statomuose spektakliuose jai neskyręs net menkiausio vaidmens.

Aktorė be scenos

Įspūdingo balso ir temperamento aktorė 2013-aisiais švęs 70 metų jubiliejų. Per 46 kūrybinio darbo metus scenoje ji sukūrė daugiau nei 100 charakteringų vaidmenų.

Tačiau Klaipėdos dramos teatrui N.Sabulytė nereikalinga. Beveik ketvirtį amžiaus aktorė vaikšto į darbą ir vis tikisi vaidmens spektaklyje. Tačiau teatro vyriausiasis režisierius to tarsi nepastebi.

„Labai ilgai laukiau, kada ryšiuosi apie tai prabilti. Kitais metais bus sidabrinis jubiliejus, kai aš pas režisierių P.Gaidį negaunu vaidmens. Nors buvau vedančioji teatro artistė“, – kartėlio neslėpė N.Sabulytė.

Moteris pripažino, kad ji niekada nėjo pas meno vadovą ir neklausė, kodėl yra nereikalinga. Tik esą, kai prireikdavo vesti renginį, Teatro dieną, paties režisieriaus jubiliejų, ją staiga prisimindavo.

„Kai tiek metų neturi vaidmens, tai tu tarsi nebedirbi šiame teatre. Kaip čia yra? Vadinasi, yra kažkoks nusistatymas. Jis mane kaip aktorę lyg ir gerbia, ir supranta, bet esu nustumta. Bet jis turi suvokti, kad aš – aktorė“, – nebesitvardė N.Sabulytė.

Kalta rekonstrukcija

Pats vyriausiasis teatro režisierius P.Gaidys tarytum nustebo, kad N.Sabulytė tiek metų negauna vaidmens jo statomuose spektakliuose.

„N.Sabulytė repertuare lyg ir užimta. Bet noras dirbti daugiau yra didelis. Ypač moterų kūrybinis noras – nepasotinamas. Kadangi jos būna daugiau nuskriaustos nei aktoriai vyrai“, – paaiškino P.Gaidys.

Režisieriaus įsitikinimu, aktoriams neigiamą įtaką daro tai, kad teatras dėl statybų neturi savo patalpų. Dar trumpesnį laiką esą būtų galima pakęsti, bet ilgainiui tokia būsena kūrybinius žmones išsekina.

Darbo sąlygos esą visiškai nenormalios. Žmonės nebesimato vieni su kitais ištisus mėnesius.

„Tai labai veikia, atsiranda apatija, kūrybinis entuziazmas nyksta. Čia dirbu beveik pusę amžiaus, o tai – jau trečia teatro rekonstrukcija, kiek metų yra išbraukta iš normalaus kūrybinio gyvenimo“, – guodėsi P.Gaidys.

Režisierius tikino suprantantis, kad aktoriui neturėti vaidmens – didelė drama, tragedija, jis tuomet jaučiasi nebereikalingas.

Geriausieji pasitraukia

Klaipėdos dramos teatre oficialiai dirbo 44 aktoriai. Trys iš jų – Vytautas Anužis, Nelė Savičenko, Monika Vaičiulytė – išėjo. Visi jie pripažinti didžiosiose šalies teatro scenose.

Monika Vaičiulytė ir Vytautas Anužis

12 artistų iš likusios Klaipėdos dramos teatro trupės turi vos po vieną-tris naujus vaidmenis. Kiti laimingieji jų kolegos – po keliolika.

Vyriausybės meno ir kultūros premijos, Auksinio scenos kryžiaus ir „Sidabrinės gervės“ laureatę N. Savičenko iš Klaipėdos dramos teatro į Vilnių išvykti privertė asmeninio gyvenimo aplinkybės.

Tačiau kiti artistai paliko uostamiesčio sceną neapsikentę įtampos, belaukiant vaidmens.

„Kad mes žinotume, kodėl vieni aktoriai gauna vaidmenis, o kiti metų metus sėdi be darbo. Aš įsivaizduoju, kaip tie, kurie negauna vaidmens, kankinasi. Kodėl taip yra? Klausimas režisieriams“, – teigė N.Savičenko.

Pasak N.Sabulytės, išeitų ir ji, jei būtų jaunesnė. Tačiau per tuos metus aktorė be veiklos nesėdėjo.

„Žmonės mane dar žino, nes aš viešai skaitau Maironio, J.Marcinkevičiaus, R.Tagorės eiles. Važinėjau, skaičiau jas bažnyčiose, kai galėjau būti teatre“, – neslėpė nuoskaudos aktorė.

„Žmogus – kaip žuvis“

Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Paukštė įsitikinęs, kad iš uostamiesčio teatro perspektyvūs aktoriai pasitraukia todėl, kad klaipėdiečiai teatralai liko be savo patalpų.

„Be to, visame pasaulyje yra lygiai tas pats, didieji teatrai yra sostinėse, jie vilioja aktorius iš kitų miestų didesnėmis perspektyvomis. Kaip sakoma, žuvis ieško kur giliau, o žmogus – kaip ta žuvis. Tai natūralus reiškinys“, – tvirtino V.Paukštė.

Pasak aktoriaus, režisieriui neįmanoma nurodyti, ką imti vaidmeniui į spektaklį.

„Ilgainiui susiklosto tokia nuomonė, kad be to aktoriaus tarsi galima ir apsieiti. Šitos problemos yra viso pasaulio teatruose. Ypač moterys jautriai reaguoja negaudamos vaidmenų, nors tą patį jaučia ir vyrai“, – pripažino V.Paukštė.

Pasak V.Paukštės, bėda, kad režisieriai stato spektaklius, kur užimti tik 3–4 žmonės, o visa kita trupė ilsisi.

„Juk aktorius ateina į darbą, kad vaidintų, bet kai jis negauna vaidmens, apima neviltis. O senstant šita bėda paaštrėja, nes visiems reikia jaunų veidų. Nežinau, kaip iš to išbristi“, – teigė žinomas artistas.