Lietuvoje taikomi dvigubi standartai. Negrąžintą žemę iš buvusių jos savininkų valstybė ketina išpirkti senomis simbolinėmis kainomis, nors oficialiai visi sklypai Lietuvoje jau perkainoti vidutine rinkos verte.

Praėjusių metų duomenimis, nuosavybės teisės į žemę kaimo vietovėse dar nebuvo atkurtos 26 tūkst. piliečių.

Tačiau iš jų 11 tūkst. piliečių grąžintinos žemės sklypai jau suprojektuoti ir patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

Iki 2012 m. sausio 1 d. piliečių nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos turėtą žemę Palangoje atkurtos tik 53 proc. prašymuose nurodyto ploto.

„Kas yra negrąžinta, iki šių metų pabaigos valstybė išpirks. Mes nieko geresnio pasiūlyti negalime“, – dienraščiui „Klaipėda“ patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos atstovai.

Tačiau daugumos žemės savininkų valstybės siūloma išpirka netenkina.

Klaipėdietei Gerdai Borusienei valstybės siūloma kompensacija už nesugrąžintą 1 ha ir 20 arų sklypą pajūryje netoli Palangos siekia 23 tūkst. litų ir už 1 ha kitoje Klaipėdos plento pusėje – dar 4 tūkst. litų.

Šiandien šių žemių rinkos vertė – maždaug 170 kartų didesnė. Juolab kad žemę valstybė oficialiai perkainojo, tačiau valstybinių kompensacijų dydis už išperkamus sklypus nesikeis.

Pasak Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės, kompensacijos už žemę bus mokamos pagal senąjį nutarimą, o jis esą nepakito.

„Jau buvo vieni savininkai padavę į teismą dėl to, kad neteisingai kompensuojama už žemę. Teismas pripažino, kad negali keisti kompensavimo tvarkos, nes bus nuskriausti tie, kuriems anksčiau grąžino pinigus už išperkamą žemę“, – teigė S.Narkuvienė.

Valstybinis žemės perkainojimas atliktas tikintis surinkti didesnius nekilnojamojo turto mokesčius.

Nuo šių metų mokestis skaičiuojamas remiantis vidutine žemės sklypo verte, kurią Registrų centro užsakymu perkainojo turto vertintojai.

Mokesčiai už gyvenamosios, taip pat žemės ūkio paskirties sklypus išaugo nuo 3 iki 10 kartų.