„Kad ir kiek pastangų įdėjau, to buvo per maža... Mano mažiukas mane paliko. Išėjo su angeliukais į dangų... Ačiū visiems, kas mus palaikė ir buvo su mumis širdyje“, – rašė M. Skersys.

Šios šeimos likimas ir tėčiui su sūnumi tekę likimo smūgiai, vyro pasiaukojimas ir pasiryžimas buvo sujaudinę daugybę žmonių.

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas, palaima. Kūdikio atėjimo laukėme su didžiu džiaugsmu ir meile“, – rašoma paramos Danieliui puslapyje.

Gimęs berniukas atrodė sveikas. Nors po mėnesio atėję tyrimų rezultatai reiškė, kad teks vartoti vaistus, tačiau „vaikas gyveno įprastu gyvenimo režimu, kaip ir visi vaikučiai. Tiesa, vaikas pradėjo vaikščioti  ir kalbėti 2 metukų“.

Didžiosios bėdos prasidėjo, kai mažylis darželyje užsikrėtė Roto virusu. Po gydymo nuo šio viruso namo išleistas berniukas staiga tapo vangus, silpnas, jam ėmė trikti kvėpavimas, o ligoninėje ištiko klinikinė mirtis.

Atsigavusiam mažyliui diagnozuotas spazminis kvadripleginis cerebrinis paralyžius, epilepsija ir regos nervo atrofija.

Jei noras didelis, galite atnešti po mažą meškutį, jam jie labai patikdavo...

Maža to, kai berniukui dar net nebuvo suėję ketveri metukai, mama nusprendė kurti atskirą gyvenimą be sūnaus ir jo tėvo. Tad klaipėdietis sūnui turėjo atstoti abu tėvus.

Dar vasarį vyras džiaugėsi, kad po reabilitacijos „Adeli“ centre Slovakijoje sūnus jaučiasi sustiprėjęs, ilgiau išlaiko galvytę. 

Tačiau pirmadienį, birželio 15 d., M. Skersys pasidalijo žinia, kad jo sūnelis paliko šį pasaulį.

Atsisveikinti su berniuku ir palydėti jį į amžinos ramybės kelionę galima šiandien iki 16 val. laidojimo namuose „Amžiaus vartai“ (Priestočio g. 7, Klaipėda).

„Labai prašau neneškite gėlių. Jei noras didelis, galite atnešti po mažą meškutį, jam jie labai patikdavo...“ – prašė sūnaus netekęs tėvas.