Baudą už nevietoje paliktą automobilį gavęs klaipėdietis susimąstė, ar teisingai skaičiuojamas užmaršumo mokestis, ir reikalauja, kad savivaldybė paaiškintų, kodėl nustatė tokią baudos sumą, jei aritmetiškai ji yra kitokia.

Abejoja naudos suma

I.Kanto gatvėje nesumokėjęs rinkliavos už automobilio stovėjimą vaikinas gavo baudą.

„Šioje gatvėje stovos skaitikliai skelbia, kad rinkliava yra renkama nuo 8 val. ryto iki 18 val. Už tai, kad čia buvau palikęs mašiną, gavau 28 litų baudą. Turėsiu sumokėti vadinamąjį užmaršumo mokestį“, – aiškino Danielius.

Tačiau vaikinas susimąstė, kodėl jam yra skirta štai tokia suma.

„Skelbiama, kad šis mokestis yra nustatomas apmokestintų valandų skaičių padauginus iš vienos valandos tarifo. Aš mašiną palikau geltonojoje zonoje, kur valanda stovėjimo kainuoja 2 litus. Ant stovos skaitiklio yra informacija, kad rinkliava šioje vietoje renkama 10 valandų. Mano galva, turėčiau mokėti 20 litų užmaršumo mokestį“, – samprotavo klaipėdietis.

Danielius kreipėsi į savivaldybę ir paprašė paaiškinti, kodėl jam paskirta būtent tokia bauda.

„Aiškinama, kad bauda padidinta nuo gegužės 1 dienos ir ji siekia 28 litus. Kažkokia painiava. Aš manau, kad mane nubaudė neteisingai. Mane, kaip vairuotoją, klaidina neaiški informacija – kur ir kiek reikia mokėti baudos, turi būti aiškiai išdėstyta“, – pasakojo jaunuolis.

Sumą nurodė taryba

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistas Audrius Braslauskas tikino, kad vairuotojo pastaboje logikos yra.

„Taip, aritmetinį neatitikimą galime įžvelgti. Ir žmogus savotiškai galėtų būti teisus. Tačiau taryba kovo mėnesį priėmė sprendimą, kuriuo konkrečiai nurodė, kokia suma sudaro vadinamąjį užmaršumo mokestį“, – tikino pareigūnas.

Iki kovo mėnesio toks gyventojo skaičiavimo būdas iš tiesų būtų turėjęs pagrindo.

„Raudonojoje zonoje, kur valanda kainuoja 3 litus, iš tiesų užmaršumo mokestis buvo 30 litų, o geltonojoje, kur valandos įkainis – 2 litai, mokestis buvo 20 litų“, – tikino pašnekovas.

Tačiau A.Braslauskas pastebėjo, jog tai tik paties klaipėdiečio logiška išvada, kad užmaršumo mokestis galėtų būti nustatomas įkainį padauginus iš apmokestinamų valandų skaičiaus.

„Taryba nurodė konkrečią mokesčio sumą – nuo gegužės 1-osios iki rugsėjo 15 dienos užmaršumo mokestis raudonojoje zonoje yra 42 litai. O nuo rugsėjo 16-osios iki balandžio 30-osios šis mokestis siekia 30 litų, – aiškino A.Braslauskas. – Geltonojoje zonoje šis mokestis yra 28 litai, o žiemos metu – 20 litų. Žaliojoje zonoje rinkliava renkama tik vasaros sezono metu, užmaršuoliams tada tenka sumokėti 10 litų“.

Užmaršumo mokestį reikia sumokėti pažeidimo dieną iki 24 val.

Perlaidas siunčia net paštu

A.Braslauskas pastebėjo, kad kol kas nė vienas klaipėdietis nebandė ginčyti užmaršumo mokesčio sumos.

Kol kas dažniausiai žmonės teismų slenksčius mina siekdami užginčyti patį baudos faktą.

„Įvairiausiais būdais mėginama užginčyti baudas. O kas nori jas mokėti?“ – situaciją komentavo Viešosios tvarkos skyriaus specialistas.

Savivaldybės darbuotojams tenka atremti ir kitokius gyventojų priekaištus.

„Iki šiol nežinoma, jog reikia mokėti už automobilių stovėjimą kiemuose. Žmonės piktinasi, kad negali vėlyvą vakarą sumokėti užmaršumo mokesčio. Tačiau tai galima padaryti bet kuriame banko skyriuje, pavedimu iš asmeninės sąskaitos. Kai bankai nebedirba, o žmogus nesinaudoja internetine bankininkyste, gali būti sudėtinga. Tačiau esame gavę net pašto skyriaus perlaidą“, – sakė pareigūnas.

Pavėlavus sumokėti užmaršumo mokestį, prasižengėliui gresia bauda nuo 80 iki 140 litų.

„Nusižengus pirmą kartą per metus, gresia pusė minimalios baudos – 40 litų“, – tikino A.Braslauskas.