Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

– Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene Vyriausybėje pristatydamas planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, pažymėjo, kad šalyje turėtų likti tik iki penkių valstybinių universitetų. Panašu, gali nebelikti Klaipėdos universiteto. Kaip jūs vertinate tokius Vyriausybės planus?

– Nekvestionuoju aukštojo mokslo reformos svarbos, nekvestionuoju Lietuvoje liksiančio valstybinių universitetų skaičiaus, tai yra valstybinės svarbos klausimas, dėl kurio teks apsispręsti Vyriausybei ir Seimui. Tačiau mano pozicija dėl Klaipėdos universiteto ateities yra nekintanti ir besąlygiška – universitetas Klaipėdoje privalo išlikti bei bet koks kelias, kuris vestų į tai, kad uostamiesčio universitetas taptų kitos šalies aukštosios mokyklos filialu ar padaliniu, miestui nėra priimtinas.

Kartu noriu pažymėti, kad pokyčiai ir optimizavimo procesai taip pat yra neišvengiami. Studijų kokybės gerinimo klausimas privalo būti svarstomas pačiu reikliausiu būdu, atmetant emocijas, simpatijas ir antipatijas. Privalu išvengti dubliavimų, atsisakyti neperspektyvių, studentams nepatrauklių ir miesto, regiono bei valstybės strateginių lūkesčių neatitinkančių programų.

Optimizavimo rezervo tikrai esama. Bet šiandien būtina išplėsti diskusijų lauką ir kalbėti apie įvairius galimus scenarijus. Manau, kad sprendimų reikėtų ieškoti ne tame pačiame katile, t. y. galvoti tik apie universitetų sujungimą, bet ir pažvelgti plačiau. Pavyzdžiui, svarstyti Jungtinėje Karalystėje pasitvirtinusį modelį, kai piramidės principu vienoje grandyje sklandžiai veikia profesinio mokslo, aukštojo neuniversitetinio ir universitetinio mokslo grandys. Kartu siūlome rimtai apsvarstyti galimybę, kad vienu valstybinės aukštosios mokyklos steigėjų ar dalininkų galėtų tapti miestas. Klaipėda jau turi gerosios patirties medicinos srityje – mieste sėkmingai bei efektyviai veikia bei tarpusavyje korektiškai konkuruoja tiek miestui, tiek ministerijai pavaldžios ligoninės. Taip pat svarstytinas ir galimas privataus verslo dalyvavimas aukštosios mokyklos valdymo sistemoje.

Savo poziciją dėl Klaipėdos universiteto ateities išsakėme iškart po premjero ir švietimo ministrės pristatytų planų. Džiugu, kad mūsų pozicija jau sulaukė ir adekvačios reakcijos iš Seimo narių. Taip pat dar šią savaitę susitinku su Klaipėdos universiteto rektoriumi ir tarybos pirmininku. Tad galimų sprendimų tikrai yra ieškoma.

– Ar esama žinių dėl Muzikinio teatro rekonstrukcijos pradžios?

– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato rekonstrukcija ir plėtra buvo kone vienas svarbiausių klausimų, aptartų praėjusį savaitgalį uostamiestyje vykusio susitikimo su kultūros ministre Liana Ruokytė-Jonsson metu.

Galiu tik patvirtinti, kad ministrės pozicija šiuo klausimu yra labai įkvepianti, viltinga ir dalykiška. Nepaisant to, kad šiuo metu Vyriausybė didžiausią prioritetą teikia jau pradėtų infrastruktūros objektų užbaigimui, labai rimtai vertinamas ir tas faktas, kad uostamiesčio Muzikinis teatras yra vienintelis toks teatras regione bei jo pastato būklė šiandien yra labiau nei kritinė.

Kartu, siekiant kuo greičiau išjudinti teatro pastato rekonstrukcijos ir plėtros darbų pradžią, aptarta ir miesto prisidėjimo įstatymų leistinomis normomis galimybė. Negaliu kalbėti už miesto tarybą, kuri ir priims galutinius sprendimus, tačiau panašu, kad šiandien jau pribrendo laikas svarstyti daug aiškesnį ir konkretesnį Klaipėdos miesto savivaldybės prisidėjimą prie šio projekto įgyvendinimo. Tai tikrai taptų svariu impulsu, leisiančiu pradėti teatro pastato rekonstrukcijos ir plėtros darbus dar šiemet bei užbaigti juos iki 2020-ųjų pradžios.