– Vaisiaus medicinos centre Kaune, kur suplaukia bene sudėtingiausi nėštumo atvejai, konsultuojate pacientes iš visos Lietuvos. Gal dalis moterų, užuot važiavusios į Kauną, dabar ateina čia, į I. Gruzdienės ginekologijos kliniką?
– Perinatologijos centre sulaukiu pacienčių iš visos Lietuvos, tarp jų nemažai ir klaipėdiečių. Dalis jų ateina ir čia. Realiai konsultacija Kaune ir šioje klinikoje niekuo nesiskiria, duodamos tos pačios rekomendacijos. Žinoma, čia patogiau, nes nereikia toli važiuoti, lengviau bei greičiau patekti nei Kaune, kur savo eilės laukia moterys iš visos Lietuvos.
– Kokios bėdos dažniausiai atveda būsimas mamas?
– Dabar dažniausiai kreipiamasi dėl nėščiųjų diabeto. Tokių atvejų visame pasaulyje nustatoma vis dažniau, nes griežtėja patikros normos. Siekiant išvengti komplikacijų, labai atidžiai stebime nėščiąsias. Tokios gimdyvės naujagimis gali būti gerokai didesnio svorio, jam didėja rizika ateityje sirgti cukriniu diabetu.
Ne visos moterys, išgirdusios nėščiųjų diabeto diagnozę, paiso rekomendacijų. Kartais jos ignoruoja ligą, manydamos, kad taip problema išsispręs savaime. Svarbu suvokti, kad verta stengtis dėl būsimo vaikučio sveikatos. Kūdikiui geriau, kai nėštumo metu cukrus mamos kraujyje yra normalus. Pagimdžius nėščiųjų diabetas dažniausiai išnyksta.
– Kokios baimės kamuoja besilaukiančias moteris?
– Nėštumas – išskirtinis, žavus moters gyvenimo etapas, kuris tuo pat metu kelia nemažai baimių. Jų kyla daugiau, jei ankstesni nėštumai buvo komplikuoti. Natūralu, kad laukdamasi kito vaikelio moteris jaudinasi. Visada džiugu patvirtinti, kad nėštumas vystosi sklandžiai.
Tam tikrais nėštumo etapais būtina atlikti ultragarso tyrimą: pirmajame nėštumo trečdalyje, tarp 11–13 savaitės, kai vertinami mažylio organai, galima nustatyti tam tikras ligas ir patologijas, įtarti genetinius susirgimus, atlikti papildomus tyrimus, kurie juos patvirtintų ar atmestų. Kitas ultragarso tyrimas atliekamas tarp 18–20 nėštumo savaitės. Visais atvejais, nustačius su gyvybe nesuderinamą ligą ar įtarus genetinę patologiją bei ją patvirtinus, moteris renkasi pati, ką toliau daryti: ar nešioti ir gimdyti nesveiką vaikelį, ar pageidauja nėštumą nutraukti.
– Kaip elgiatės, kai tenka pranešti blogą žinią?
– Kaskart stengiuosi įvertinti moters gebėjimą priimti neigiamą informaciją. Pagal tai matau, kiek galiu pasakyti iškart. Stengiamės nepranešti blogų tyrimų rezultatų artėjant savaitgaliui. Geriau tai padaryti pirmadienį, kai galima imtis tolesnių veiksmų. Kokia karti tiesa būtų, ji vis tiek turi būti pasakyta. Žinoma, svarbu, kaip tai padarysi. Stengiuosi tai padaryti kuo švelniau.
Patirtis: pasak V. Tarasevičienės, įgyta patirtis leidžia įvertinti rizikos ir sėkmės santykį. Vytauto Liaudanskio nuotr.
– Kiek įtakos nėščiųjų baimėms turi naršymas internete?
– Kai į konsultaciją ateina išsigandusi pacientė, teiraujuosi, ar nerimą sukėlė internete aptikta informacija. Pacientėms patariu mažiau vadovautis draugių ar kitų moterų internete išsakytomis nuomonėmis. Pastebiu, kad internete širdį lieja dažniausiai tos, kurioms kažkas nepasisekė. Siūlyčiau remtis profesionalų patarimais, objektyvia informacija, o ne liūdnomis kitų moterų patirtimis.
– Kokia buvo Jūsų disertacijos tema, kai gynėtės mokslo daktarės vardą?
– Nėščiųjų preeklampsija bei jos prognozavimas. Preeklampsija – pavojinga būklė nėštumo metu, kai pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai.
Ši tema aktuali ir šiandien. Kartais ši liga prasideda gana anksti ir sukelia priešlaikinį gimdymą. Nustatyti tam tikri algoritmai padeda prognozuoti preeklampsiją. Profilaktika leidžia užbėgti šiems įvykiams už akių. Kai gyniausi disertaciją, dar buvo tik idėjos, kaip prognozuoti preeklampsiją, ir nebuvo žinių, ką daryti toliau, jei nustatysime, kad preeklampsijos rizika didelė. Atlikti tolesni tyrimai parodė, kad 60 proc. atvejų pavyksta išvengti neigiamų pasekmių. Idealu, jei ši rizika nustatoma pirmajame nėštumo trimestre ir skiriamas gydymas aspirinu iki 15 nėštumo savaitės.
– Jūsų manymu, kas yra svarbu gydytojo darbe? Gal kai kurioms pacientėms imponuoja tai, kad esate mokslų daktarė?
– Mokslinis laipsnis gal duoda platesnį požiūrį, norą judėti pirmyn ir siekti naujovių. Medicinoje svarbus nuolatinis tobulėjimas, žinių siekimas, bet pirmiausia visada išlieka žmogiškumas, atjauta pacientui. Manau, kad gydytojui svarbiausia išgirsti pacientą ir būti empatiškam.
– Kaip vertinate vyro dalyvavimą gimdyme?
– Yra kategorija vyrų, kurie padeda savo moteriai ir laukia vaikelio gimimo. Kartais vyras dalyvauja gimdyme, nes „taip reikia“. Jis naršo internete, nervinasi dėl „vėluojančio“ gimdymo. Norėtųsi, kad gimdymui būtų pasiruošta: nepasiruošęs šiam procesui vyras savo panika užkrečia ir moterį. Mums, medikams, tenka raminti abu. Didesnė nauda ir palaikymas moteriai bus, kai vyras kartu su ja dar prieš gimdymą lankys pasiruošimo tėvystei kursus.
– Mėgstate keliones, ekstremalų sportą, kopimą į kalnus, o kur dar ekstremalios situacijos darbe su budėjimais Gimdymo skyriuje! Kaip nepavargstate?
– Mane labiausiai veža sudėtingos situacijos. Smagu, kai galiu jas išspręsti ir padėti. Noriu, kad pacientui situacija susiklostytų kuo sėkmingiau, nors kartais čia yra ir rizikos. Įgyta patirtis leidžia įvertinti rizikos ir sėkmės santykį.
– Kokių garsinių knygų klausotės pakeliui iš Kauno į Klaipėdą?
– Dažniausiai klausausi psichologinių knygų apie bendravimą, tarpusavio santykius. Norisi gauti daugiau pozityvumo, peno širdžiai bei sielai, kad paskui galėčiau skleisti meilę, atjautą ir gėrį aplinkiniams.
Naujausi komentarai