Kalbos apie lytinius santykius ir homoseksualumą darželyje – norma ar nukrypimas? Europoje politikams aršiai diskutuojant apie seksualinį vaikų švietimą, abejingų šiai temai nelieka ir Lietuvoje. Uostamiesčio pedagogai įsitikinę, kad erotikos propagavimas darželinukui ir pradinukui peržengia leistinas ribas.

Prieštaringoms idėjoms – ne

Seksualinis vaikų švietimas tapo skandalinga ir daug diskusijų susilaukianti tema. Liberalias idėjas palaikantys europarlamentarai net du kartus bandė priimti skeptiškai įvertintą Editos Estrelos rezoliuciją, esą stiprinsiančią vaikų lytinį švietimą.

Gruodžio mėnesį EP atmetė kelis kartus taisytą dokumentą ir pritarė alternatyviai rezoliucijai dėl lytinių ir reprodukcinių teisių bei lytinio švietimo.

Priimtoje rezoliucijoje jau nebėra teiginių, kurie buvo įrašyti pirminiame EP narės E.Estrelos parengtame projekte "Seksualinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės".

Lietuviai palaikė tvirkinimu

Ankstesniame dokumente buvo siūloma vaikus iki 4 metų informuoti apie "įvairių rūšių šeimyninius santykius", "teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes", "malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną".

Anot pirminės rezoliucijos, vaikams nuo 4 iki 6 metų turėtų būti suteikta informacija apie "masturbaciją ankstyvoje vaikystėje" ir "intymius santykius tarp tos pačios lyties asmenų".

6–9 metų vaikų švietimas turėtų būti tęsiamas juos išsamiau supažindinant su "malonumu bei pasitenkinimu, pasiekiamu liečiant savo kūną".

Tokio amžiaus vaikams taip pat turėtų būti paaiškinti "skirtingi būdai pastoti" bei "pagrindinė kontracepcijos idėja".

O 9–12 metų vaikai jau turėtų būti informuoti apie pirmąją seksualinę patirtį, orgazmą, masturbaciją.

Viena iš originaliosios ataskaitos autorių E.Estrela žingsnį priimti konservatyviąją rezoliucijos versiją įvardijo kaip gėdingą ir patikino, kad pralaimėtas tik karas, bet ne mūšis.

Rezoliucijos svarstymas pasipiktinimo susilaukė ir Lietuvoje. Seimas, Bažnyčios atstovai bei daugybė tėvų liko šokiruoti siūlomų švietimo priemonių ir jas įvardijo kaip propaguojančiomis mažamečių tvirkinimą bei skatinančiomis homoseksualizmą.

Gėjai darželyje – tabu

Klaipėdos darželio-mokyklos "Nykštukas" direktorė Joana Butkienė kategoriškai pasisako prieš bet kokius drastiškus būdus, mažiems vaikams dėstant seksualinio švietimo klausimus. Viskas turi likti proto ribose.

"Brutalios lytinių organų nuotraukos ar kiti kategoriški ir atviri metodai nėra išeitis. Pokalbiai su vaikais intymiomis temomis pirmiausia yra tėvų pareiga. Manau, kad svarbesnį vaidmenį, kalbant apie lytinį švietimą, atlieka šeima, o ne mokymo įstaigos. Mamos privalo šnekėti su mergaitėmis, o tėčiai – su berniukais", – teigė J.Butkienė.

Anot jos, žmonėms reikėtų apsižvalgyti ir atkreipti dėmesį, kas vyksta aplink mus. "Mūsų atžalų lytinis brendimas ir taip prasideda per anksti, o vaikai gimdo vaikus. Švietimo procesai turėtų prasidėti tinkamoje vietoje ir ne per anksti", – kalbėjo įstaigos vadovė.

Pasak jos, patiems mažiausiems apie lytinį švietimą reikėtų pasakoti itin atsargiai, nevulgariai, pasitelkiant palyginimus su gamta, augalais.

"Nykštuko" vadovės teigimu, temos apie seksą neturėtų būti brukamos per prievartą – intymius dalykus vaikui paaiškinti reikia tik jam paklausus ir atsižvelgus į jo amžių.

"Galbūt esu senamadiška, tačiau kategoriškai pasisakau prieš homoseksualizmo propagavimą. O kalbos apie tai, kad darželinukams reikėtų pasakoti apie masturbaciją, apskritai stebina. Jokiu būdu nesutinku su tokiais siūlymais", – teigė J.Butkienė.

Branda priklauso nuo tėvų

Klaipėdos darželio-mokyklos "Varpelis" direktorė Daina Paliulienė pripažino, kad mūsų visuomenė dar turi "priaugti" prie atviro kalbėjimo apie seksą – ypač su ikimokyklinio amžiaus vaikais ar pradinukais. Pasak jos, šie procesai atviresni turėtų tapti po truputį, o ne per vieną naktį.

"Su pačiais mažiausiais apie lytiškumą yra kalbama, tačiau atsargiai. Jokiu būdu vaikams apie seksą nėra pasakojama tiesiogiai ar rodomi paveiksliukai su lytiniais organais. Vaikams subtiliai aiškiname, kad mergaitė yra mergaitė, o berniukas – berniukas. Mokome pažinti emocijas", – tvirtino D.Paliulienė.

Pasak jos, nors ir gyvename moderniais laikais, tačiau apie intymius dalykus pedagogai dar turi kalbėti labai atsargiai.

"Pirmiausia reikia pasiklausti, ar lytinio švietimo savo atžaloms nori patys tėvai. Turbūt tokiomis temomis reikėtų kalbėti su tais vaikais, kurie yra sąmoningi ir tam subrendę. O vaiko branda priklauso nuo tėvų. Jei namuose mamos ir tėčiai patys šviečia vaikus, pastebime, kad darželių grupėse ar pradinėse klasėse nesusipratimų kyla mažiau", – šnekėjo pašnekovė.

Darželiuose masturbuojasi

Anot D.Paliulienės, reikia pripažinti, kad darželiuose opi ir mažųjų masturbacijos problema, su kuria įstaigos darbuotojai susiduria dažnokai.

"Patiems pedagogams tenka įdėti nemažai darbo, norint išsiaiškinti, kaip elgtis tokiose situacijose. Svarbiausia – nepriversti mažamečio jausti gėdą", – kalbėjo direktorė.

Pasak jos, darželio-mokyklos pedagogai, pastebėję savo lytinius organus liečiantį vaiką, dažniausiai kalbasi ne su vaiku, o su jo tėvais. Jos teigimu, darbuotojai stengiasi nuraminti globėjus.

D.Paliulienė neatmetė galimybės itin švelniai ir vaikiškai lytinio švietimo temomis kalbėtis su vos kelių metų vaikais, tačiau tam turėtų pritarti tėvai ir turi būti atsižvelgta į vaiko brandą.

"Stručio" politika

Gydytojas dermatovenerologas-seksologas ir Seksualinės medicinos draugijos narys Pragiedrulys Velička pripažino, kad vieningos lytinio švietimo politikos Lietuvos bendrojo lavinimo įstaigose apskritai nėra.

Pašnekovo teigimu, mokyklose pamokos apie seksualinį gyvenimą, apsaugos priemones ar lytiškai plintančias ligas dažniau prisimenamos tik po rezonansinių istorijų.

"Neseniai ažiotažo sulaukė žinia apie sifiliu sergančią ir besilaukiančią penkiolikmetę. Tokie atvejai pedagogus paskatina daugiau dėmesio skirti lytinio švietimo pamokoms. Tačiau vėliau, kalboms nurimus, problema paliekama savieigai", – pastebėjo P.Velička, jau beveik 40 metų besirūpinantis vaikų ir paauglių seksualiniu švietimu.

Anot jo, nemažai tėvų su vaikais nekalba apie intymius dalykus, o mokyklose propaguojama "stručio" politika.

Žinios – sutikus raštiškai

Pasak dermatovenerologo, ugdymo įstaigose šiomis temomis dažniausiai kalba biologijos mokytojai, tačiau ne visi jie tinkamai pasikaustę. Gydytojui yra tekę girdėti, kaip dėl šeštoko provokuojamo klausimo išraudusi mokytoja išbėga iš klasės.

P.Veličkos teigimu, Europos seksologai šia tema su vaikais plačiau kalbėti pataria nuo 12 metų. Daugelyje Europos šalių tėvai duoda raštišką sutikimą dėl vaiko dalyvavimo lytinio švietimo pamokose. Lietuvoje panaši praktika taikoma tik dėl tikybos ir etikos pamokų.

"Žinoma, žinias apie moters ir vyro anatomijos skirtumus vaikai gauna ir gerokai anksčiau nei 12 metų, ir tai nėra blogai. Čia kalba eina apie gilesnes žinias, skirtas kiek vyresniems", – teigė specialistas.

P.Velička pasiūlė, kad mokyklose biologijos mokytojai ar socialiniai pedagogai galėtų baigti specialius kursus.

Pasakojo apie pedofilus

Jauniausia auditorija, kuriai seksologas vedė pamoką, buvo darželinukai, kurie, anot pašnekovo, uždavė ir labai protingų klausimų. Tokio užsiėmimo norėjo patys tėvai.
Į mokyklą dar neinantiems vaikams P.Velička pasakojo apie pedofilijos ir ekshibicionistų grėsmę bei įvairias ligas.

"Dar visai mažiems vaikams reikia paaiškinti, jog negalima sėsti į saldainių siūlančio vyriškio mašiną, ir patarti, kaip reaguoti į asmenį, demonstruojantį lytinius organus. Šnekėjome apie įvairias ligas, kurias jie dar suvokia savaip", – prisiminė pašnekovas.

Jis pridūrė, kad su erotika mažiems vaikams skirtoje lytinio švietimo literatūroje nereikėtų perlenkti lazdos – ribos turi egzistuoti.

Sueities neakcentuoja

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Diana Butkienė informavo, kad lytiniu paauglių ir vaikų švietimu rūpinasi ir jų įstaiga.

"Mokyklų sveikatos priežiūros specialistės veda paskaitas-diskusijas apie paauglio higieną, brendimą, kūno pokyčius, vyresnių klasių mokiniams pasakoja apie abortų pasekmes, apsisaugojimo priemones", – vardijo specialistė.

Užsiėmimų metu bendraujama nedidelėmis grupelėmis pokalbių ir diskusijų metodu. Mokinių paprašoma, kad jie patys parašytų rūpimus klausimus.

"Kalbant su vaikais, neakcentuojamas lytinis gyvenimas. Vyresniems mokiniams sakoma, kad yra vienintelė šimtaprocentinė apsisaugojimo priemonė – neturėjimas jokių lytinių santykių. Uždavus klausimą apie tai, vaikai dažnai vardija žinomiausias apsisaugojimo priemones", – pastebėjo D.Butkienė.

Kūnas – paties nuosavybė

Specialistės teigimu, su mergaitėmis apie asmens higieną, vykstančius kūno pokyčius, pradedama kalbėti nuo 4–5 klasės, su berniukais – 5–6 klasėje.

Pasak D.Butkienės, nuo mažens vaikus reikia mokyti, kad jo kūnas yra tik jo nuosavybė ir tik jis pats gali matyti bei liesti jį. Taip bandoma nepilnametį apsaugoti nuo pedofilijos grėsmės.

"Kalbant apie pačių mažiausiųjų lytinį švietimą, mūsų įstaigos nuostata paprasta: vaikas darželyje turi išmokti daug svarbesnių dalykų. Manau, jog vos su kelių metų vaiku šias temas turėtų paliesti šeima. Mokykloje jau galima suteikti daugiau žinių, kad paaugliai apie lytinį gyvenimą žinotų ne iš draugų ar interneto komentarų", – dėstė D.Butkienė.