Grupėje – keturi ligoniai

Klaipėdietė Lina (vardas pakeistas – A.D.) praėjusį penktadienį iš vaikų darželio savo penkerių metų vaiką pasiėmė jau karščiuojantį.

Dar po kelių valandų mažylį išbėrė, vaikas skundėsi stipriais gerklės skausmais, temperatūra nekrito.

Pasikonsultavusi telefonu su savo gydytoja, moteris bandė sumažinti vaiko kančias, tačiau naktį stipriai karščiuojantis mažylis ėmė dusti.

Jį teko skubiai vežti į ligoninę, kur diagnozuota skarlatina ir vaikui suteikta reikalinga pagalba.

"Dabar jau geriau, išleido gydytis į namus. Nors oda dar išberta, bet temperatūra sumažėjo. Kiek girdėjau, bent jau mūsų grupėje paskelbtas karantinas. Susirašėme su kitomis mamomis internetu, tai sužinojau, kad dar trys vaikai susirgo. Kai gulėjome ligoninėje, gydytoja sakė, kad Infekcinių ligų skyriuje guli dar vienas vaikas, sergantis skarlatina", – pasakojo Lina.

Moteris labai stebėjosi, kaip jos vaikas galėjo užsikrėsti, nes jis esą skiepytas.

Tačiau gydytoja paaiškino, kad nuo skarlatinos skiepų nėra, o vaikutis skiepytas veikiausiai nuo kokliušo, difterijos, stabligės.

Dar pirmadienį grupės auklėtojai paskambinau ir pranešiau, kad mano vaikas užsikrėtė skarlatina, ji nieko apie ligos protrūkį nežinojo ir labai nustebo.

"Aš dar pirmadienį grupės auklėtojai paskambinau ir pranešiau, kad mano vaikas užsikrėtė skarlatina, ji nieko apie ligos protrūkį nežinojo ir labai nustebo. O dabar, kai kitos mamos pradėjo rašyti, supratau, kad ligos židinys buvo būtent darželyje. Bet niekas nieko nesakė. Aš galbūt būčiau net neleidusi kelias dienas vaiko į darželį ir būtume išvengę tos ligos", – kalbėjo mama.

Karantino skelbti nebūtina?

Vis dėlto dėl skarlatinos karantinas Klaipėdos darželyje "Inkarėlis" paskelbtas nebuvo.

Įstaigos direktorė Rima Savva patvirtino, jog darželyje išties keli vaikai susirgo šia užkrečiama liga, tačiau, vadovės duomenimis, susirgo tik du vaikai.

"Du vaikučiai susirgo. Mes kalbėjome su Visuomenės sveikatos biuru, jie patvirtino, kad čia nuo mūsų niekas nepriklauso. Vaikai kažkur užsikrėtė, gal atviroje aikštelėje, žaisdami su kitais vaikais. Bet čia mes nieko nepakeisime. Auklytės grupę išsivalė, susitvarkė, pasižiūrėjo. Karantino neskelbėme. Bendrosios praktikos slaugytoja viską išsiaiškino, kad nuo mūsų čia niekas nepriklauso, juolab visi vaikai lankė grupę, visi kontaktavo", – tikino R.Savva.

Direktorė teigė, jog tos grupės vaikams, kurioje susirgo jų vienmečiai, kol kas neleidžia bendrauti su kitais darželio mažyliais, kad esą liga nepaplistų toliau.

R.Savva tikino, jog tai pirmas atvejis ugdymo įstaigoje, kai keli vaikai vienu metu susirgo skarlatina.

Užsikrėsti galima pakartotinai

Skarlatina yra privalomai registruojama užkrečiamoji liga ir kiekvieną mėnesį yra pateikiami šios ligos susirgimų duomenys.

Užkrečiamos ligos amžiaus cenzo neturi, bet skarlatina dažniausiai serga vaikai iki 10 metų.

Skarlatina yra ūmi infekcinė liga, kurios sukėlėjas – streptokokas.

Liga pradžioje pasireiškia karščiavimu (39–40 laipsnių temperatūra), gerklės skausmu, kartais skauda pilvą, vemiama.

Vėliau, per 24–48 val. nuo simptomų pradžios, liga pasiekia įkarštį, kai yra išberiama oda (nugara, krūtinė, šonai, liemuo, galūnės) ir pažeidžiama burnos gleivinė (burnos gleivinės paraudimas, padidėja tonzilės, atsiranda apnašos ant liežuvio).

Ligos inkubacinis periodas trunka 1–3 dienas, rečiau 7 dienas ir daugiau.

Dažniausiai visiškai pasveikstama, retais atvejais galimos komplikacijos.

Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau infekcija galima užsikrėsti ir pakartotinai.

Užkrato skaičiai didėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šių metų sausį užregistruota net 11 susirgimų skarlatina Utenos apskrityje. Sirgo 2–9 metų amžiaus vaikai.

Per pastaruosius dešimt metų (nuo 2008) Lietuvoje vidutiniškai kasmet užregistruojama apie 1,5 tūkst. skarlatinos atvejų.

Tačiau šie skaičiai sparčiai auga. Vien per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje fiksuoti 1 068 skarlatinos susirgimo atvejai – beveik dvigubai daugiau nei pastarųjų metų vidurkis.

Balandį skarlatina Lietuvoje susirgo 569 žmonės.

"Deja, nuo šios ligos skiepų nėra. Skarlatina –  sunkiai valdoma infekcija, ypač vaikų kolektyvuose. Vaikai labai glaudžiai kontaktuoja vienas su kitu. O infekcija tūno nosiaryklėje ir plinta oro lašeliniu būdu. Ir jei vaikutis ryklėje turi ligos sukėlėją, jis platina užkratą tarp kitų vaikų kosėdamas, čiaudėdamas ir kalbėdamas", – paaiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

Mirtingumas suvaldytas?

Dabar skarlatina veiksmingai gydoma antibiotikais.

Dar prieš 100 metų nuo šio užkrato mirdavo daugiau nei 30 proc. ligonių, dažniausiai vaikai.

Tačiau dėl higienos sąlygų pagerėjimo ir antibiotikų vartojimo jau XX a. viduryje mirčių nuo skarlatinos gerokai sumažėjo.

Nors skarlatina šiuo metu dažniausiai nėra gyvybei pavojinga liga, skarlatinos protrūkiai gali greitai išplisti sukeldami visuomenės nerimą.

Negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija sukelia komplikacijų – širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimus.

Kasmet pasaulyje dėl sunkių Streptococcus pyogenes infekcijų miršta apie pusė milijono žmonių.

Geriausia apsauga – higiena

Skarlatina galima užsikrėsti ne tik nuo ligonio, bet ir netiesiogiai – liečiant streptokokais užterštus aplinkos daiktus.

Todėl nuo šio užkrato geriausia apsauga – higiena.

Tam, kad skarlatiną sukeliančios bakterijos nepatektų į organizmą, rekomenduojama dažnai plauti rankas, neliesti rankomis veido, nekišti daiktų į burną, nevalgyti ant žemės nukritusio maisto, vengti kontakto su ligoniu.

Jeigu šeimos narys serga skarlatina ar kitomis infekcinėmis ligomis, patariama dažnai vėdinti patalpas ir saugoti vaikus nuo artimo kontakto su sergančiuoju.

Skarlatina sergantį vaiką rekomenduojama neleisti į ugdymo įstaigą po pasveikimo dar 10–12 dienų.

"Manyčiau, kad tiek vaikų mūsų darželyje ir kitur nebūtų susirgę, jei tėvai ir visa visuomenė būtų labiau informuota apie šias ligas. O dabar, pasirodo, Užkrečiamųjų ligų centras tik skaičiuoja ligonius ir rašinėja rekomendacijas, kurias publikuoja ir platina nežinia kur, juk viešai mes jų nematome. Šios įstaigos internetinis puslapis tikrai ne ta vieta, kur visi puola ieškoti patarimų. Kas gali žinoti, kokiuose užkaboriuose žmonės turi ieškoti informacijos apie ligas? Remiantis savo patirtimi, drąsiai galiu teigti, viešos informacijos trūko, jos turi būti daugiau, ir ne tik ten, kur žino tik patys ligų skaičiuotojai", – kritikos negailėjo skarlatina ką tik persirgusio vaiko mama.