"Užvedė" sportas

Vilniaus regbio akademija jau ketvirtus metus Nidoje organizuoja vasaros stovyklas tėvų neturintiems vaikams.

Šiemet prisijungė daugiau dalyvių nei pernai – apie dvidešimt 7–18 metų vaikų iš sostinės socialinių globos namų: Antakalnio, "Minties", "Gilės", "Žolyno".

Stovyklos vadovas ir regbio treneris Vidmantas Valys paprastai per metus suorganizuoja keturis penkis panašaus pobūdžio renginius. Vyras ir pats yra priglaudęs du tėvų neturinčius vaikus.

"Teikti pagalbą vaikų globos namams pradėjome prieš ketverius metus, kai organizavome sportininkams Regbio akademijos sezono uždarymą. Tąkart pasikvietėme ir vaikus, kad jie linksmai praleistų laiką, skaniai pavalgytų, pažaistų. Nuo to laiko tarp mūsų užsimezgė ryšys – globos namų auklėtinius įtraukėme į sporto užsiėmimus, jie gali nemokamai treniruotis, dalyvauja varžybose, gauna aprangą", – pasakojo V.Valys.

Jo žodžiais, vaikams malonus bet koks dėmesys, todėl treneris nutarė mažiesiems rengti ne tik sportinius užsiėmimus, bet ir pasirūpinti kitokiomis laisvalaikio pramogomis.

Prisidėjo geri žmonės

Šiemet į poilsinio-pažintinio pobūdžio stovyklą Nidoje jos dalyviai atvyko itin gerai nusiteikę. Vaikai buvo apgyvendinti svečių nameliuose, pietavo vietinėje kavinėje, o pasisotinę skubėjo prie jūros, žaidė, maudėsi, kaitinosi saulėje.

Visą savaitę, kol vyko stovykla, vaikų namų auklėtiniai buvo vežiojami po Klaipėdos kraštą, supažindinti su vietos kultūra. Spėjo apsilankyti Kintuose, Palangoje, Klaipėdoje, kur pakeliavo"Ambersail" laivu.

Pirmosiomis dienomis tik atvykę į stovyklavietę jaunuoliai laiką leido sodyboje, kur užkandžiavo ir ilsėjosi, o vėliau plaukiojo baidarėmis.

Tiesa, kai kurie pabūgo plaukti ir mieliau stebėjo savo draugus nuo kranto, kiti sakė tai darantys pirmą kartą.

Viešnagės pajūryje metu vaikai taip pat apsilankė Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume, Klaipėdos zoologijos sode glostė tigriukus, grožėjosi stebuklingomis Pilkosiomis kopomis, paprastai dar vadinamomis Mirusiomis.

Nidoje veikianti kasmetė stovykla nėra vienintelis renginys, kuriuo V.Valys praskaidrina vaikų gyvenimą. Kiekvienais metais jis organizuoja renginius ir keliones į Druskininkus bei kalėdines gerumo akcijas, kurių metu, gelbstint rėmėjams, įteikia vaikų geidžiamas dovanas.

Kiekvieno vaiko išlaidomis rūpinęsis ir pramogas jiems organizavęs Vidmantas pasidžiaugė, jog atsirado tokių, kurie sutiko prisidėti: suteikė transportą, nemokamą maitinimą, apgyvendinimą ir kt.

"Būdamas Norvegijoje kelis mėnesius rūpinausi šiuo klausimu – siunčiau užklausas elektroniniu paštu, skambinau. Kas kuo galėjo, pagelbėjo. Džiugu, jog atsirado nemažai gerų žmonių, kurie mielai sutiko padėti. Vaikai jiems atsidėkojo savo piešiniais paplūdimyje ant smėlio", – šypsojosi pašnekovas.

Trenerio uždarbio pragyvenimui nepakanka, todėl V.Valys kasmet bent po kelis mėnesius išvažiuoja padirbėti į Norvegiją. Grįžęs jis mielai dalijasi dėmesiu su vaikų globos namų auklėtiniais.

Tapo kapitonais

Stovyklos metu kone labiausiai vaikams įstrigo ir didžiausią įspūdį paliko pasiplaukiojimas jachta. Juos domino ne tik pats laivas, bet Kruizinių laivų terminalas, jūra.

Prieš lipdami ant denio atvykusieji pirmiausia išklausė "Ambersail" įgulos nario Alvydo Naujėko saugumo instruktažą, o vėliau įdėmiai sekė "Ambersail" kapitono Linkaus – Lino Ivanausko nurodymus.

L.Ivanauskas taip pat suteikė progą kiekvienam norinčiajam galimybę pasijausti tikru kapitonu ir pavairuoti "Ambersail" jachtą.

Pasiplaukiojimas truko keletą valandų. Kelionė vyko maršrutu Kruizinių laivų terminalas–uosto vartai –"Independence"– Kruizinių laivų terminalas.

Vaikai patyrė nuostabių emocijų. Save įvardijęs laikinuoju vairavaldžiu jaunasis Česlovas atskleidė, kad vairuoti jam patiko labiau, nei stebėti kitus vairuojančiuosius, tačiau plaukti į jūrą vienuolikmetis nesiryžtų, nes turi per mažai patirties.

Kiti vaikai taip pat buvo patenkinti išvyka, o jaunasis Erikas pripažino, kad tai buvo kur kas įdomiau, nei gaudyti pokemonus.

Anot stovyklos organizatoriaus, dėmesys mažiesiems suteikia dar daugiau džiaugsmo nei dovanos.

"Akivaizdu, kad tėvų neturintiems vaikams labiausiai trūksta dėmesio. Nors yra visiškai išlaikomi valstybės, gauna maitinimą, yra leidžiami į mokyklą, turi stogą virš galvos, tačiau to negana. Man pačiam asmeniškai ši veikla suteikia daug laimės", – aiškino pašnekovas.

Anot V.Valio, vaikai labai nenorėjo palikti stovyklavietės ir grįžę į sostinę dar ilgai dalijosi atsiminimais iš kelionės. "Paskutinį vakarą palydėdami saulę kalbėjomės apie patirtus įspūdžius, mažieji pasipasakojo, kad jiems labai patiko skanus maistas, atrakcijos, Dinozaurų parkas, Raganų kalnas ir ypač – sportinė jachta", – perpasakojo regbio treneris ir stovyklos organizatorius.