Baterijomis aprūpintas ir elektra varomas laivas bus skirtas žmonių, automobilių ir krovininio transporto gabenimui. Tarp Norvegijos salų kursuosiančio kelto ilgis sieks 73,3 m, plotis – 14,3 m. Kelto statybą planuojama užbaigti iki 2026 m. pirmojo ketvirčio.

VBLS komanda projektui ruošėsi kaupdama žinias ir pasitelkdama patirtį iš užsienio ekspertų Lietuvos ir Norvegijos laivų statybos klasterio formate – šiai platformai priklausančios įmonės turi didelį įdirbį ir aukštą reputaciją elektrinių laivų statybos srityje pasauliniu mastu.

Kelto bazinis dizainas bus rengiamas bendradarbiaujant su kompanija „Norwegian Ship Design“. Prie laivo statybos prisidės beveik visos VLG grupės įmonės – dėl veiksmingos sinergijos projekte bus sujungtos skirtingos kompetencijos, nukreiptos į aukšto lygio kompleksinį jo realizavimą. Detalius kelto statybos brėžinius ir darbinę dokumentaciją rengs įmonė „Western Baltic Engineering“, drauge su VBLS įgyvendinanti bendrą laivų statybos „iki rakto“ strategiją.

„Į elektrinių laivų rinką žengiame būdami aktyviais besikeičiančios globalios jūrinės inžinerinės pramonės dalyviais. Jau daugiau nei 70 metų Klaipėdoje įsitvirtinusi laivų statyba, tarp jų – ir keltų, kurių ne vieną esame pastatę ir „iki rakto“, yra itin svarbi mūsų veiklos kryptis. Patirties ir kompetencijų šioje srityje sąveika su elektrifikacijos sprendimais suteikia dar didesnį postūmį mums augti. Konkurencingumo siekis jūrinei Lietuvai reiškia įsipareigojimą būti proaktyviai tiek kuriant, tiek diegiant pažangiausius sprendimus“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

VBLS direktoriaus Vitalijaus Frolovo teigimu, dėl elektrinio kelto statybos pasirašytos sutarties priešistorė liudija, kad lietuvių laivų statytojų gebėjimai norvegams yra gerai žinomi ir partnerystė grįsta pelnytu pasitikėjimu. Nors „Torghatten Nord AS“ Klaipėdoje veikiančiai statyklai yra naujas klientas, seniau ji yra stačiusi korpusus „Fiskerstrand Verft BLRT“, kurių galutinis užsakovas tuomet buvo minėta įmonė.

Elektrinių laivų statybą V. Frolovas įvardija viena perspektyviausių sričių šioje sferoje dirbančioms įmonėms, nes tiek reguliacinę aplinką formuojančių sprendimų priėmėjų, tiek jų įtakojamos industrijos orientacija į emisijų mažinimą neabejotinai išliks labai svarbi.

„Skaičiuojama, jog laivyba pasauliniu mastu sukuria apie 2–3 proc. visų anglies dvideginio emisijų, taip pat dėl iškastinio kuro panaudojimo sugeneruojama daug sieros dvideginio ir kitų teršalų. Ieškant alternatyvų ir jas diegiant, dėmesio centre yra ne vien dabartiniai ekologiniai iššūkiai, bet ir ateities tendencijos. Pastarosios byloja, kad jūrinė prekyba ir turizmas tik intensyvės“, – atkreipė dėmesį V. Frolovas.