Uostamiesčio valdžia vis labiau atsisuka į pietinę miesto dalį. Būtent jai bus skiriamas didžiausias dėmesys artėjančius trejus metus. Numatyta atnaujinti pietinėje miesto dalyje esančias viešąsias erdves, pėsčiųjų ir dviračių takus, didinti jaunimo užimtumą. Kad reikia daugiau dėmesio skirti pietinei miesto pusei, pritaria ir Seimo nariai.

Įgyvendins 46 projektus

Klaipėdos miesto 2016–2018 m. strateginiame plane pietinėje miesto dalyje numatyta įgyvendinti 46 didesnius projektus. Palyginti su kitomis miesto dalimis, daugiausia.

Uostamiesčio savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė apibrėžė, kad pietine miesto dalimi laikoma teritorija į pietus nuo senamiesčio.

Centrinėje miesto dalyje yra numatyta įgyvendinti 23, šiaurinėje – 21 projektą.

"Dėmesys pietinei miesto daliai didėja. Anksčiau daugiau buvo investuojama į senamiestį. Pastaraisiais metais atsisukta į pietinę pusę. Ta linkme dirbo tiek praėjusios kadencijos miesto taryba, tiek ši. Yra politinis nurodymas per šią kadenciją sutvarkyti visas pietinės miesto dalies viešąsias erdves", – komentavo vedėja.

Pasak I.Butenienės, nieko nuostabaus, kad dėmesys pietinei miesto daliai didėja. Šioje teritorijoje gyvena didžiuma klaipėdiečių, o ji nėra estetiškai patraukli.

"Tad žmonės nori migruoti į šiaurinę miesto dalį ar priemiestį. Dėl to iškreipiamas paslaugų pasiekiamumas, kyla problemų dėl mokyklų, vaikų lopšelių-darželių", – neslėpė vedėja.

Medžiams – 100 tūkst. eurų

Didžiausias dėmesys artėjančius trejus metus bus skirtas pietinės miesto dalies viešųjų erdvių sutvarkymui. Numatyta tęsti Debreceno aikštės remontą. Darbai bus atliekami nuo automobilių stovėjimo aikštelės Naujakiemio gatvės link.

"Džiaugiuosi, kad darbai tęsiami. Debreceno aikštę reikėjo atnaujinti. Vaizdas buvo tikrai liūdnas", – tvirtino I.Butenienė.

Dar šiemet turėtų būti baigtas ir Pempininkų aikštės remontas. Numatyta atnaujinti ir Žardininkų aikštę. Tokie pat darbai laukia ir Vingio aikštės. Pirmasis projektas turėtų būti baigtas kitąmet, antrasis – dar po metų.

Vaizdas pasikeis ir prie Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, esančio Taikos prospekte 76. Teritorijos tvarkymas ir privažiuojamųjų kelių rekonstrukcija turėtų būti baigta kitais metais.

2017-aisiais numatyta baigti ir Sąjūdžio parko įrengimo antrą etapą. Čia atsiras ir didelis, modernus riedlentininkų parkas. Šiemet skirta ir 100 tūkst. eurų Sąjūdžio parko želdiniams. Pasak I.Butenienės, lyginant su šiaurine dalimi, pietinėje pastarųjų labai trūksta.

"Šiaurinėje miesto dalyje yra Girulių miškas, parkai. Pietinėje trūksta želdinių. Ypač Jūrininkų prospekto link", – komentavo vedėja.

Išvalys tvenkinį

Šiemet bus pradėtas kuopti Pietinėje gatvėje esantis tvenkinys ir jo aplinka. Ketinama išvalyti vandens telkinio dugną, apželdinti aplinką.

"Nežinau, ar pavyks viską padaryti šiemet, bet tikimės. Viskas priklausys nuo procedūrų sėkmės", – tvirtino vedėja.

Planuojama atnaujinti lietaus nuotekų baseiną su išleistuvu į Trinyčių tvenkinį. Pasak I.Butenienės, šis projektas didelis, tad ir jo įgyvendinimas gali užtrukti.

Daugiau laiko gali prireikti tikslinėje teritorijoje, į kurią bus investuota apie 75 mln. eurų, esantiems objektams atnaujinti.

Tarp tokių projektų yra viešosios erdvės prie buvusio "Vaidilos" kino teatro konversija, Ąžuolyno giraitės sutvarkymas, baseino su sveikatingumo centru statyba, Futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversija, Klaipėdos viešosios bibliotekos filialo "Kauno atžalynas" pritaikymas bendruomenės poreikiams.

Ties prospekto tęsinį

Per trejus metus pietinėje dalyje numatyta atnaujinti daug pėsčiųjų, dviračių takų, gatvių.

Suplanuota suremontuoti pėsčiųjų takus tarp Gedminų gatvės ir Taikos prospekto. Taip pat didinti ant šaligatvių įrengtų dviračių takų rišlumą. Numatyta juos remontuoti ir įrengti.

Susirūpinta ir eismo saugumu. Šiemet devyniose pėsčiųjų perėjose pietinėje miesto dalyje numatyta įrengti kryptinį apšvietimą. Ilgiau reikės laukti, kol bus suremontuotos požeminės pėsčiųjų perėjos Šilutės plente.

Numatyta rekonstruoti Taikos prospektą nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės. Taip pat atnaujinti Šilutės plentą. Tai bus daroma dviem etapais.

Pakeisti asfalto dangą numatyta Statybininkų ir Taikos prospektų žiedinėje sankryžoje, Minijos gatvės ruože nuo Baltijos prospekto į šiaurę.

Numatyta pradėti įgyvendinti projektą "Statybininkų prospekto tęsinio tiesimas nuo Šilutės plento per Laisvosios ekonominės zonos teritoriją iki 141 kelio – II etapas Lypkių gatvės ruožo nuo Šilutės plento tiesimas". Bus remontuojami ir kai kurie privažiuojamieji keliai prie įstaigų.

Statys bendruomenės centrą

Numatyta didinti energetinį efektyvumą pietinėje miesto dalyje esančiose švietimo įstaigose. Kai kurios bus modernizuotos. Atnaujinti bus ir du mokyklų aikštynai. Remontas laukia ir kai kurių socialinių įstaigų. Numatyta pietinėje miesto dalyje statyti socialinius namus bei modernų bendruomenės centrą-biblioteką.

Gyventojai bus įtraukti, sprendžiant, kaip naudoti už kiemų valymą, kuris perduotas patiems gyventojams, sutaupytas lėšas. Žmonės galės patys nuspręsti, ko jiems labiau reikia: suoliuko, asfalto ar medelių.

I.Butenienė yra ir Klaipėdos vietos veiklos grupės direktorė. Pasak vadovės, grupės patvirtintos priemonės bus įgyvendinamos ir dalyje pietinės teritorijos – nuo senamiesčio iki vadinamojo Žvejybos uosto rajono.

Iš Vietos veiklos grupei skirtų lėšų ketinama gerinti neįgaliųjų, vaikų priežiūrą, jų užimtumą, teikti šeimos atokvėpio paslaugas. Numatyta lėšų ir jaunimo užimtumui.

"Pietinės miesto dalies rajonai dvelkia sovietmečiu. Tačiau tokia situacija yra visoje rytų Europoje. Visur įžvelgiamas neestetiško miesto planavimo, nelabai pritaikyto žmogui, palikimas. Jei turėtume pinigų ir galių, norėtųsi viską nugriauti ir atstatyti naujai, kad iškiltų kokybiški, gražūs daugiabučiai, tačiau darome, ką galime. Viską riboja lėšos", – komentavo vedėja.

Reikia panaikinti kvapus

Pasak klaipėdiečio Seimo nario Eligijaus Masiulio, ypač dėmesio reikia skirti teritorijai nuo Baltijos prospekto į pietus. Ši dalis labiausiai visą laiką stokojo dėmesio.

"Visi didieji projektai buvo sukoncentruoti šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse. Pagaliau daugiau dėmesio ir pinigų bus skiriama pietinei Klaipėdos pusei. Ten trūksta socialiai aktyvaus kultūrinio gyvenimo. Be to, ši dalis yra tapusi pramoninių zonų įkaite", – tvirtino politikas.

E.Masiulis teigė, jog mato kelis blokus problemų pietinėje miesto pusėje. Pasak jo, pirmiausia būtina pagaliau išspręsti nemalonių kvapų problemą, kuri gyventojus kamuoja jau daug metų.

Seimo nario nuomone, tą būtų galima padaryti suvienijus tiek savivaldybės, tiek Vyriausybės, tiek įmonių, kurios įsikūrusios netoli pietinės miesto dalies gyvenamųjų rajonų esančiose pramoninėse zonose, jėgas.

"Esame parengę tam tikrą kompleksinių priemonių planą, kad nemalonūs kvapai palaipsniui būtų pašalinti", – informavo politikas.

Ateitis – kvartalinė renovacija

E.Masiulio teigimu, būtina imtis priemonių ir daugiabučių namų būklei pagerinti. Dabar čia renovuojami tik pavieniai pastatai. Tai daroma aktyvių bendrijų dėka.

"Turėtų būti rengiamasi pietinės miesto dalies kvartalinei renovacijai. Reikia parengti pastarosios planą. Svarbu, kad renovacijos sulauktų didžioji dalis daugiabučių namų, kurie statyti 1970–1980 metais. Tam galėtų būti panaudotos ir nacionalinės lėšos", – komentavo Seimo narys.

Atliekant kvartalinę renovaciją, anot E.Masiulio, reikia spręsti ir automobilių stovėjimo problemas daugiabučių namų kiemuose. Pietinėje miesto dalyje ši problema ypač aštri. Daugiabučių kiemai nėra pritaikyti tokiam dideliam automobilių skaičiui.

E.Masiulio teigimu, šią problemą būtų galima spręsti vykdant kvartalinę pastatų renovaciją ir bendradarbiaujant su savivaldybe. Seimo narys pabrėžė, kad reikia ne tik įrengti daugiau stovėjimo vietų kiemuose, bet ir pastatyti daugiaaukščių stovėjimo aikštelių.

"Pietinėje miesto dalyje vietos pastarosioms tikrai yra", – tvirtino parlamentaras.

Planuoja įrengti prieplauką

E.Masiulis atkreipė dėmesį, kad pietinė miesto dalis yra nuskriausta, ir kalbant apie rekreaciją. Čia trūksta sutvarkytų parkų, viešųjų erdvių, kur galėtų pramogauti gyventojai.

"Reikia parengti ilgalaikę parkų ir žaliųjų plotų vystymo programą. Gražus pavyzdys yra Sąjūdžio parkas. Jo atnaujinimas bus tęsiamas šiemet. Tokio pat dėmesio reikalauja ir I.Simonaitytės kalnas", – komentavo Seimo narys.

Pietinėje miesto dalyje būtų galima įrengti mažųjų laivų ir valčių pramoginę prieplauką, važiuojant Tarptautinės perkėlos link.

Tą padaryti yra numatyta Valstybinio jūrų uosto planavimo dokumentuose, tačiau darbai sustoję.

"Prieplaukoje galėtų būti teikiamos ir įvairios paslaugos, pramogos. Atsirastų nauja pramoginė zona. Manau, kad tokia erdvė ypač patiktų žmonėms, kurių pomėgiai susiję su laivais, žvejyba. Būtų galima jiems padaryti šią erdvę prieinamą", – tvirtino politikas.

Dviratininkai turi priekaištų

Susirūpinti reikėtų ir transporto srautais pietinėje miesto dalyje. Ypač Jūrininkų, Statybininkų prospektuose. E.Masiulio teigimu, ilgainiui reikia išjudinti pietinio aplinkkelio klausimą.

"Transporto keliamo triukšmo ir taršos sumažinimas padėtų pagerinti pietinės miesto dalies gyventojų gyvenimo kokybę", – pabrėžė Seimo narys.

Pietinėje miesto dalyje būtina plėtoti ir dviračių takus. Kokybiškiau juos sujungti su esančiais centrinėje ir šiaurinėje miesto dalyse.

"Dviračių mėgėjai tvirtina, kad nuvažiuoti iki Naujosios perkėlos iš pietinės dalies jiems galimybė yra, bet yra ir probleminių vietų. Reikia sprendimų, kad būtų saugiau ir patogiau važinėti dviračiais pietinėje miesto dalyje", – teigė Seimo narys.

E.Masiulio nuomone, integruotai įgyvendinant visą priemonių planą, neabejotinai būtų pasiekta, kad pietinė miesto dalis taptų ne tik gera, patraukli vieta gyventi, bet ir pramogauti.

"Norint smagiai praleisti laiką, nereikėtų važiuoti į centrinę ar šiaurinę miesto dalis. Pasivaikščioti, aktyviai sportuoti, pramogauti būtų galima čia pat, prie namų. Nuoseklus priemonių įgyvendinimas padėtų ne tik išlaikyti gyventojus pietinėje miesto dalyje, bet ir padidintų nekilnojamojo turto vertę", – akcentavo Seimo narys.