Pakeitimai įvarė nerimo

Nuo lapkričio 1-osios įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl Statybos techninio reglamento (STR) pakeitimo.

Jame nurodoma nauja pastatų klasifikacijos tvarka. Nuo šiol nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami sodo namai galės būti statomi tik iki 50 kv. m ploto, iki penkių metrų aukščio.

Apie tokius pakeitimus išgirdę sodų gyventojai Klaipėdos rajone sunerimo – jei šiuo metu soduose statomas 80 kv. m ploto namas, ar teks po lapkričio 1-osios dalį jo nugriauti?

Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė aiškino, kad šiuo metu pradėtų statyti statinių STR pakeitimai nepalies. Tačiau jau nuo rudens iš tiesų didesnių nei 50 kv. m sodo namų nebus galima laisvai statyti.

„Iki šiol teisės aktuose buvo nepakankamai aiškiai apibrėžti reikalavimai ir kriterijai projektuojamiems ir naudojamiems statiniams bei naujai formuojamoms patalpoms, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pastato paskirtį. Pasitaikydavo atvejų, kai sodo namai būdavo paverčiami gyvenamaisiais vienbučiais ar net daugiabučiais namais. Siekiant užtikrinti efektyvesnį ir racionalesnį normavimą, kontrolės vykdymą ir visuomenės interesų apsaugą, reglamentavimas buvo peržiūrėtas“, – paaiškino A. Rokickienė.

Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė tikino, kad iki šių metų lapkričio 1 d. ruošia STR pakeitimus, siejamus su pernai priimtais Statybos įstatymo pakeitimais.

„Pereinamosios nuostatos dėl teisės aktų taikymo yra nustatytos STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris pakeistas ir įsigalios šių metų lapkričio 1 d. Pagal šį STR, statybos darbai, pradėti iki 2024 m. lapkričio 1 d. ir nereikalaujantys statybą leidžiančio dokumento, bus užbaigiami pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. spalio 31 d. Visos kitos to paties objekto statybos procedūros bus vykdomos pagal teisės aktus, galiojusius tų procedūrų pradžios metu, prašymo užregistravimo dieną“, – tvarkas aiškino ministerijos atstovė.

Svarbi statybų data

Klaipėdos rajone įsikūrusios didžiausios Lietuvoje sodų bendrijos Dituvoje atstovai sunerimo – ar dėl teisės aktų nereikėtų jiems skubėti registruoti sodų namų Registrų centre?

Žmonės klausė, ar bus įmanoma spėti atlikti tokias procedūras iki lapkričio 1 d.

„Atkreipiame dėmesį, kad namų, kurių statybos procedūrų pradžia yra fiksuota iki 2024 m. lapkričio 1 d., Registrų centre persiregistruoti nereiks. Kitaip tariant, jei gyventojai jau kurį laiką turi sodo namus arba kurių statybos pradžia buvo pradėta iki lapkričio 1 d., perregistruoti Registrų centre nereikės, o statybos procedūrų pabaiga galės būti užbaigta pagal tą tvarką, kuri galios iki lapkričio 1-osios“, – ramino A. Rokickienė.

Kodėl griežtinami reikalavimai sodo namelių klasifikacijai, kuo remiantis tokie sprendimai priimti?

Valdžia vėl smogė, net nepasitarusi su sodininkais.

„Iki šiol teisės aktuose buvo nustatyti nepakankamai aiškūs reikalavimai ir kriterijai projektuojamiems, naudojamiems statiniams bei naujai formuojamoms patalpoms, kurie leistų tiksliai nustatyti pastato paskirtį. Dėl to dažnai pasitaikydavo atvejų, kai svečių namai, viešbučiai, administraciniai pastatai ar vienbučiai virsdavo daugiabučiais, jaunimo nakvynės namai – daugiabučiais ar bendrabučiais, kūrybinės dirbtuvės – butais, o pagalbinio ūkio pastatai ir sodo namai – gyvenamaisiais namais ar daugiabučiais. Tai sukeldavo įvairių neigiamų pasekmių: savivaldybių suplanuota infrastruktūra nebeatitikdavo gyventojų poreikių, nes buvo skirta kitos paskirties pastatams, sodininkų bendrijų teritorijos būdavo naudojamos ne pagal paskirtį, nebuvo užtikrinama tinkama ir sveika gyvenamoji aplinka, didėjo tarša, gyventojai rizikuodavo įsigyti „negyvenamą“ butą“, – aiškino A. Rokickienė.

Soduose nevalia gyventi?

Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė tikino, kad dėl šių priežasčių pastatų paskirtims taikytas reglamentavimas buvo peržiūrėtas. Siekta efektyvesnio ir racionalesnio normavimo, kontrolės vykdymo ir visuomenės interesų užtikrinimo.

„Aplinkos ministerija primena, kad skirtingoms paskirtims taikomi skirtingi normatyvai, užtikrinantys reikalingą infrastruktūrą žemės sklype, pavyzdžiui, želdynų norma ir vaikų žaidimų aikštelių įrengimas. Skirtingų paskirčių patalpoms taip pat taikomi skirtingi insoliacijos, energinio efektyvumo, minimalaus patalpų ploto ir automobilių stovėjimo vietų normų reikalavimai“, – aiškino ji.

Kokios sankcijos grės sodininkams?

„Sodo namai, pastatyti tuo metu, kai jiems nereikėjo statybą leidžiančio dokumento, laikomi teisėtais ir ateityje išliks teisėti. Juos bus galima registruoti ir ateityje, jei kadastrinių matavimų bylose bus nurodyti statybos pradžios metai iki pakeitimų įsigaliojimo. Primename, kad sodo namas nėra skirtas nuolatiniam gyvenimui“, – akcentavo A. Rokickienė.

Tvarkos: sodų bendrijos „Dituva“ pirmininkas T. Vaitkus norėtų paklausti politikų, kodėl šešis tūkstančius narių turinti Dituvos sodų bendrija jiems yra nematomas teritorinis vienetas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atgal į sovietmetį

Kitokią nuomonę turi sodų bendrijos „Dituva“ pirmininkas Tadas Vaitkus.

„Valdžia vėl smogė, net nepasitarusi su sodininkais. Visi šie pakeitimai užkirs bet kokį sodų bendrijų vystymąsi. Valdžia vėl ėmėsi iniciatyvų ne nuo to galo. Pirmiausia derėtų apsispręsti, ką su tomis sodų bendrijomis daryti – jas likviduoti ar palikti, o gal padėti joms persiregistruoti į kitokius teritorinius vienetus? Bendrijų yra visokių – nuo mažų, jau esančių miestų teritorijose, bet yra ir itin didelių. Dituvos soduose yra 6 tūkst. narių. Ką daryti su tokio dydžio bendrija?“ – klausė T. Vaitkus.

Jis kėlė klausimą dėl valdžios apsisprendimo sodų bendrijoms sudaryti galimybes tapti gyvenamųjų namų bendrijomis.

„Ką sodų bendrijoms duoda iki 80 kv. m ploto statomi namai? Tai reiškia, kad ateina gyventi jauni, dirbantys žmonės, kurie bus ne burokų augintojai, o norės būti bendruomenės nariais. Man nuo to tik geriau. Mūsų sodų bendrijoje registruota 80 įmonių. Žmonės dirba, jie sieja savo gyvenimą su šia vieta, visi jie noriai prisideda prie bendros gerovės, moka mokesčius. O dabar tokie draudimai nubloškia bendrijas atgal į sovietmetį – sodai bus skirti tik bulvėms ir burokams auginti. Būkime realistai, taip jau seniai nebėra. Sodai virtę gyvenamaisiais kvartalais, tik jų valdžia nenori matyti“, – pastebėjo T. Vaitkus.

Sodų bendrijos šiuo metu savo teritorijoje privalo pačios rūpintis visa infrastruktūra.

„Per mūsų bendriją eina ilgiausia, apie keturių kilometrų ilgio gatvė. Paklausiau, kokios perspektyvos šią gatvę perduoti rajono savivaldybei. Supratau, kad niekas tokio ilgio kelio nenori. Kitose sodų bendrijose pavyksta perduoti tik labai trumpus ruožus – 300–400 m ilgio gatvių dalis. Aš viską suprantu, savivaldybė neturi lėšų“, – kalbėjo T. Vaitkus.

Draudimai nepadės

Sodų bendrijose nekilnojamasis turtas yra pigesnis nei Klaipėdos priemiesčiuose.

„Ar jauna šeima eis gyventi į senos statybos 50 kv. m ploto namą? Tikrai ne. O gal geriau tegul statosi, tuomet žmonės jungsis prie vandentiekio ar statys normalius valymo įrenginius ir tikrai niekas krosnies nebekūrens. Tai kas yra geriau? Leisti jaunoms šeimoms statytis ir gyventi ar viską uždrausti?“ – nuomonę išsakė T. Vaitkus.

Susitikime su kitų sodų bendrijų pirmininkais T. Vaitkus išgirdo raginimą skatinti gyventojus registruoti gyvenamąją vietą soduose.

„Ypač nedidelės sodų bendrijos, ragindamos gyventojus deklaruotis, tikėjosi paramos. Tačiau naujų namų niekas nebestatys, vadinasi, gyventojų skaičius neaugs“, – pastebėjo T. Vaitkus.

Sodų bendrijose pačios statybos įmanomos, tačiau virš 50 kv. m ploto pastato statyba brangs dėl privalomų reikalavimų gyvenamiesiems namams vykdymo.

„Tai gal tada žmogus mieliau statysis ten, kur infrastruktūra jau yra? Chaotiškas namų statymas nėra gerai. Tačiau ar tikrai reikėjo drastiškai keisti reikalavimus. Prieš keletą metų buvo užsimota drausti sodų bendrijose registruoti gamybines įmones. Vos pavyko Seimo nariams įrodyti, kad tai būtų pragaištingas draudimas daugybei žmonių. Draudimais nieko nelaimėsi. Tai gal geriau padėti žmonėms? Ar toks draudimas padės prisikviesti gyventojus su gyventojų pajamų mokesčiu?“ – priminė T. Vaitkus.

Siekia, kad liktų tik daržai?

Prieš daugybę metų T. Vaitkus iš anksčiau buvusios valdžios atstovų buvo išgirdęs, esą Dituvos sodų bendrija yra apendiksas, kurį valdžia būtų mieliau norėjusi išpjauti ir išmesti.

„Bet prieš tiek metų mūsų soduose tik keli šimtai žmonių gyveno, o dabar jau tūkstančiai gyventojų. Per tą laiką atsirado parduotuvė, darželis, biblioteka, atsirado atskira rinkimų apylinkė. Jau pasigirdo naujo vystytojo norai statyti antrą prekybos centrą. Nežinau, ar verslininkai nepakeis savo planų, nes niekas namų nebestatys. Sodininkas kartą per metus tik baterijų ar degtukų į parduotuvę užeina. O nuolat gyvenantis kasdieną užsuka. Gal valdžia nori, kad sodų bendrijos pačios susinaikintų ir čia liktų tik daržai?“ – pečiais gūžčiojo T. Vaitkus.

Pirmininkas įsitikinęs, kad vien iš sodininkų bendrijos nario mokesčio minimalių, gyvenimui būtinų infrastruktūros pokyčių neįmanoma pasiekti.

„Be savivaldybės ar valstybės pagalbos neišgyventume. Juk ES projektuose sodų bendrijos negalėjo dalyvauti. Visi pirmininkai ieško lėšų, po kapeikėlę prašinėjame. Žiemą kelių valymui mes išleidome 27 tūkst. eurų. Mes esame vieni palikti tvarkytis infrastruktūros bėdas. Tačiau įvedus apribojimus, sumažėja galimybė prisikviesti gyventojų. Mes daugybę metų taikome vienkartinį infrastruktūros mokestį naujai statomiems namams – 150 eurų. Kadangi važinėja technika, genda keliai. Taip renkamos lėšos jų sutvarkymui. O dabar žmonės į tuos sodus net žiūrėti nebenorės. Bet liūdniausia dėl to, kad jau čia gyvenantiems – labai neaiški perspektyva“, – patikino T. Vaitkus.