Bylos baigtis – ne danų naudai

Šiemet sausio 11 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti Danijoje registruotos „Rohde Nielsen A/S“ bendrovės kasacinį skundą. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Ji buvo dėl delspinigių ir nuostolių priteisimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį.

„Rohde Nielsen A/S“ prašė teismo, kad jis iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteistų per 1 mln. 48 tūkst. eurų netiesioginių nuostolių atlyginimą dėl negautų pajamų nutraukus su ja sutartį.

Tikėtis, kad teismai priteis tą sumą, buvo nerealu, nes jau prieš tai Lietuvos teismai buvo pripažinę, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su „Rohde Nielsen A/S“ buvo teisėtai nutraukusi sutartį, kai ši laiku neįvykdė numatytų darbų.

Pagal 2020 m. gruodžio 28 d. sutartį, „Rohde Nielsen A/S“ Klaipėdos uosto centinėje dalyje nuo 21 iki 85 piketų iki 15 metrų gilino laivybos kanalą. Bendra sutarties kaina buvo per 13,4 mln. eurų be PVM. Vieno kubinio metro iškasto grunto kaina siekė apie 6,2 euro.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sutartį su „Rohde Nielsen A/S“ vienašališkai nutraukė nuo 2022 m. vasario 24 d. Prieš tai ji du kartus buvusi pratęsusi sutarties terminą 49 ir 16 dienų, tačiau ir per pratęstą terminą gilinimo darbai nebuvę baigti.

Darbai: 2021 m. vasarą Klaipėdos uostą gilino „Rohde Nielsen“ laivai. / V. Matučio nuotr.

Nepasitikėjimo sėkla

Itin retas atvejis, kad Europoje žinoma hidrotechninių darbų kompanija pagal terminus nebaigtų vykdyti kokių nors darbų. Įprastai, žinomos Europos kompanijos darbus baigdavo gerokai iki termino pabaigos, nes dažniausiai į uostą atvarydavo pakankamai, o kartais net ir daugiau gilinimo technikos.

Tai, kad Europoje pakankamai gerai vertinama ir viena iš stipriausių hidrotechninių darbų bendrovių dėl laiku neatliktų darbų įsivėlė į teismų procesą ir jį Lietuvoje pralaimėjo, yra itin retas atvejis.

Iš karto po to, kai pagal argumentus teismuose ėmė aiškėti, kad „Rohde Nielsen A/S“ pralaimės teismų procesą, pasigirdo vertinimų, kad veldamasis į teisinius ginčus su žinomomis Europos kompanijomis Klaipėdos uostas sau daro meškos paslaugą.

Neva ateityje žinomos Europos kompanijos nebenorės eiti dirbti į Klaipėdos uostą.

Tuo atveju, jei jos ateisiančios, darbų kainos būsiančios kosminės, nes neva esantis pasėtas nepasitikėjimas verslo aplinka Klaipėdos uoste, o kartu ir visoje Lietuvoje.

Kalbant apie gilinimo ir kitų hidrotechninių darbų įkainius, jie ir taip pastaraisiais metais yra gerokai išaugę. Pavyzdžiu galėtų būti ir tai, kad Lietuva turėjo nutraukti didelės vertės „Harmony Link“ kabelio tiesimo jūroje darbus, nes kainos per kelerius metus pakilo ne dešimtimis procentų, o kartais.

Uostas bylinėjosi nuolat

Kaip Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teismuose laimėtas procesas prieš „Rohde Nielsen A/S“ paveiks tolesnius Klaipėdos uosto vystymo procesus, belieka tik spėlioti. Gali būti, kad ir patys procesai lėtės, nes uoste krova sparčiai mažėja, jis bus nebepajėgus skirti didesnių sumų uosto vystymui.

Manoma, kad nuolat veldamasis į teisinius ginčus su žinomomis Europos kompanijomis Klaipėdos uostas sau daro meškos paslaugą.

Gali būti ir taip, kad, kai uosto vystymo projektų mažės, bus kruopščiau pasirenkami rangovai. Tik klausimas, ar rangovų daugės, nes vienašališkas sutarčių nutraukimas, nors teismuose ir įvardintas kaip teisėtas, pasitikėjimo uostu neprideda.

„Rohde Nielsen A/S“ buvo pirmoji didelė Vakarų Europos kompanija, su kuria Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bylinėjosi ir laimėjo teismuose. Ir anksčiau, o tiksliau nuolat, su rangovais teismuose būdavo vienokių ar kitokių ginčų. Prieš 10–15 metų nuolatiniai ginčai vykdavo su Lietuvos hidrotechninių objektų statytojais. Kai Klaipėdos uoste dirbusių Lietuvos statybininkų didžioji dalis bankrutavo, juos pakeitė Latvijos kompanijos. Ir su jomis pakankamai dažnai būdavo Uosto direkcijos ginčai teismuose.

Daugelyje ginčų, kaip ir šiuo atveju su „Rohde Nielsen A/S“, būdavo prieita iki Aukščiausiojo Teismo. Įprastai finalas būdavo panašus – Aukščiausiasis Teismas nepriimdavo kasacinio skundo, įsigaliodavo prieš tai priimtas Lietuvos apeliacinio ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. Daugeliu atveju sprendimai būdavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos naudai. Dažnai netgi susidarydavo įspūdis, kad teismai labiau palaiko valstybės įmonės, o dabar valstybės valdomos bendrovės, o ne privataus verslo interesą.