Valstybinės poilsiavietės – vis dar valstybininkų rankose. Nors dar prieš metus institucijos buvo paragintos savo vasarnamius perduoti Valstybės turto fondui, šis procesas stringa. Maža to, tuos objektus sunkiai sekasi parduoti ir aukcionuose.

Balsas tyruose

Kiek ir kokių pastatų, virtusių poilsinėmis, valdo įvairaus plauko įstaigos ir tarnybos? O kiek už jų šildymą žiemą paklojama biudžeto lėšų? To niekas neskuba skaičiuoti.

2011 metų kovą Saulėlydžio komisijos iniciatyva Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo paragino teikti pasiūlymus dėl biudžetinių įstaigų turto, tai yra poilsiaviečių bei vasarnamių perdavimo Valstybės turto fondui (VTF).

„Komisija rengia informaciją, kaip jiems pavyko tai įgyvendinti. Kitą mėnesį bus posėdis ir matysime, kaip sekėsi perduoti tas poilsiavietes Valstybės turto fondui“, – teigė Saulėlydžio komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė.

VTF duomenų bazėje ne itin gausus perduotų objektų sąrašas. Klaipėdoje ir Neringoje esančių savo poilsiaviečių neperdavė nė viena ministerija. Palangoje įregistruoti 4 tokie pastatai, tačiau patys stambiausi ir toliau lieka ministerijų rankose.

Kontrolierių pastabų nepaiso

Valstybės kontrolieriai tokio audito, kuris apimtų visus valstybės įstaigoms ir institucijoms priklausančius poilsio namus, nėra atlikę.

Tačiau dar 2009 metų veiklos audito išvadose konstatuota, jog yra valstybės įmonių, kurios teikia nereikšmingas paslaugas arba pajamų apskritai neuždirba, o visos jų sąnaudos padengiamos biudžeto lėšomis. Tokios įmonės neatitinka šiai teisinei formai įstatymu nustatytų reikalavimų.

Tarp jų paminėti ir poilsio namai „Baltija“, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti apgyvendinimo paslaugas.

„Baltija“ nevykdo viešojo administravimo funkcijų ir nėra viešojo administravimo subjektas, bet jai skiriami biudžeto asignavimai išlaidoms, nors Biudžeto sandaros įstatymas tokios galimybės nenumato", – rašoma 2009 metų Valstybės kontrolės audito išvadose.

„Baltiją“ išgelbės nuomininkai?

Visas 100 proc. poilsio namų „Baltija“ akcijų paketas priklauso valstybei, jas valdo Ūkio ministerija. Šis kompleksas nepateko į Valstybės turto fondo registrą. Kodėl? Apie tai niekas nediskutuoja.

Vyriausybės tinklalapyje pateikti duomenys, kad 2011 metais poilsio namai patyrė 1, 372 mln. litų nuostolį. Šiemet situacija esą gerėja.

„Iš tokio minuso taip greitai neišlendi, bet dabar yra 68 tūkst. nuostolis. Privatizavimo klausimas – ne mano reikalas. Pernai išnuomojome “Auską„ maksimaliam terminui – 10 metų. Finansinė situacija gerėja“, – tvirtino poilsio namų „Baltija“ direktorius Raimondas Karčiauskas.

Išnuomojusi viešbutį, įmonė kasmet gaus apie 440 tūkst. litų pajamų. Dar už 30 tūkst. litų per metus išnuomotas viešbučio inventorius. Nuomininkai į viešbučio atnaujinimą investuos maždaug pusketvirto milijono litų.

Prie pat jūros esantis prestižinis viešbutis išnuomotas kartu su aptvertu 24 hektarų ploto pušynu.

Veikla – vieni nuostoliai

Dar vieną nuostolingą valstybės įmonę, daugiau nei 6,5 tūkst. kv. m sanatoriją „Palangos žvorūnė“, po dešimties dienų bus mėginama parduoti jau penktą kartą.

Pirmajame aukcione prašyta 14 mln. litų. Kiekviename vėlesniame kaina krito. Iki šiol nebuvo pirkėjo, kuris įsigytų šį „Sodrai“ priklausantį objektą.

Tad „Sodros“ taryba nutarė pritarti bendrovės akcijų paketo pardavimui viešame aukcione, pastarąjį kartą pradinę pardavimo kainą sumažinus iki 6,197 mln. litų.

„Apie kokią perspektyvą galiu kalbėti, jei kitą antradienį mus parduoda. Kas nusipirks, tas turbūt ir mato tą perspektyvą. Aišku, realiausia būtų, kad “Žvorūnė„ atlikinėtų tas pačias funkcijas, viską galima tęsti: ir gydymą, ir apgyvendinimą. Šiuose namuose turi būti pertvarkymai. Jeigu paskelbs nerealią kainą, tai ir neparduos. Kai reikėjo prašyti 13 milijonų, jie prašė 20“, – tvirtino bendrovės „Palangos žvorūnė“ direktorius Izidorius Donskovas.

Sanatorija yra Palangos šiaurinėje dalyje, 600 metrų nuo jūros. Čia yra du šešiaaukščiai gyvenamieji korpusai, kur vienu metu gali gydytis iki 200 žmonių.

Jeigu aukciono metu bendrovės parduoti nepavyks, „Sodros“ taryba numato parengti įmonės verslo planą. Šiemet bendrovės nuostolis – apie ketvirtis milijono lito. Šiuo metu čia dirba apie 40 žmonių.

Girulių bazėje – statybininkai

Pusė milijono litų per metus – tiek bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ skiria savo poilsio bazei Giruliuose išlaikyti.

„Žiemą kaip ir visose poilsinėse sumažėjo svečių. Bet dabar pas mus gyvena statybininkai iš rajonų, iš Kauno, iš Vilniaus. Jie mus ir gelbsti. Jau porą mėnesių gyvena 12 žmonių – statybos įmonių darbuotojai iš Kauno. Bet nuostolių patiriame, juk žiemą bazė 100 procentų neužimta“, – tvirtino Girulių poilsio bazės viršininkė Anastazija Borisova.

Poilsio bazė taip pat neperduota VTF. Ir jos bent jau kol kas neketinama parduoti. „Lietuvos geležinkelių“ poilsiavietė įsikūrusi beveik pustrečio hektaro teritorijoje. Toks sklypas Giruliuose galėtų kainuoti nuo 30 iki 48 mln. litų.

Šiuo metu bazėje trijuose mūriniuose korpusuose yra 56 kambariai, o devyniolikoje medinių namelių gali pailsėti apie 180 žmonių.

Žiemą mediniai nameliai neeksploatuojami. Bazės teritorijoje yra ir keli dar prieškariu statytų vilų pastatai, kurie nenaudojami.