Sąskaitos už šildymą vasarį pribloškė didelę dalį klaipėdiečių. Jas išpūtė gerokai pabrangusios dujos ir rekordiniai to mėnesio šalčiai. Tačiau yra namų, kurie nepajuto didelio skirtumo. Gyventojai gavo įprasto dydžio sąskaitas.

Vasarį – šalčio rekordai

Už šildymą vasarį visi šalies gyventojai sulaukė išaugusių sąskaitų. Uostamiestyje šis mėnuo buvo šalčiausias per pastaruosius 23 metus. Kelias dienas čia laikėsi žemesnė nei 20 laipsnių šalčio temperatūra.

Vidutinė vasario temperatūra siekė 7,3 laipsnio šalčio ir buvo net 7,7 laipsnio žemesnė už sausio.

Įmonės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovo Virginijaus Zutkio teigimu, dėl spaudusių šalčių Klaipėdoje smarkiai išaugo energijos suvartojimas šildymui.

Renovuotuose namuose jos sunaudota 39 proc., nerenovuotuose – 55 proc. daugiau nei sausį.

1 kv. m apšildymas klaipėdiečiams vidutiniškai šį mėnesį kainavo 7,38 lito. Sausį tai atsiėjo beveik 3 litais pigiau – 4,57. Praėjusiais metais 1 kv. m apšildymas vidutiniškai kainavo 4,90 lito.

V.Zutkis pabrėžė, kad būtent šalčiai ir rekordinė dujų kaina padidino klaipėdiečių sąskaitas.

Apskaičiuota, kad vidutiniškai jos apie 60 proc. didesnės nei šių metų sausį ir apie 51 proc. nei praėjusių metų vasarį.

„Nei dujų kainos, nei oro sąlygos nuo šilumos tiekėjo nepriklauso. Dujos per metus pabrango apie 40 proc. Šilumos kaina vasarį Klaipėdoje išaugo 4,14 proc., palyginti su sausiu“, – tvirtino V.Zutkis.

Taupiausias – renovuotas namas

Įprastai šilumos suvartojimas labai skyrėsi naujos statybos bei atnaujintuose ir senos statybos namuose. Gyventojų sąskaitos už šilumą vasarį skyrėsi net 5–6 kartus.

Mažiausiai 1 kv.m apšildymas vasarį kainavo visiškai renovuotuose namuose, kurių gyventojai vidutiniškai tam išleido 3,33 lito. Būtent toks namas – Kauno gatvės 19-as, kuris taupiausiai vartojo energiją vasarį mieste.

Jo gyventojai nepajuto, kad šis mėnuo buvo šalčiausias per 23 metus, o per metus gamtinės dujos pabrango 40 proc. Vieno kv. m apšildymas šiame name vidutiniškai kainavo 2,34 lito. Už 60 kv. m ploto butą gyventojai vidutiniškai mokėjo 140,4 lito.

Kauno gatvės 19-o namo bendrijos „Pamario kiemas“ pirmininkė Jūratė Žukauskaitė pabrėžė, kad namo atnaujinimo darbai jau baigti, ir gyventojai gali džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis už šilumą.

„Jei ne renovacija, sąskaitos už šildymą būtų tokios pat, kaip ir kitų namų. Dabar jos kur kas mažesnės. Be to, gyvename daug gražesnėje aplinkoje“, – tvirtino pirmininkė.

Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, šis namas po renovacijos šilumos suvartoja 2,2 karto mažiau.

Gyventojai džiaugiasi renovacija

61 kv. m ploto bute gyvenanti pensininkė pasakojo, kad vasarį sąskaita už šilumą siekė 168 litus, įskaitant vandens pašildymą ir temperatūros palaikymo mokestį. Už renovaciją ji moka po 156 litus per mėnesį.

„Sąskaitos mažesnės. Galima pataupyti, susimažinti šilumą. Sunkiau gal pensininkams. Bet vis tiek tai, ką atiduodame už renovaciją, sumokėtume už šildymą. Gaunantiesiems mažesnes pensijas mokėti už renovaciją nereikia“, – tvirtino gyventoja.

Bendrijos pirmininkė J.Žukauskaitė pasakojo, kad namo renovacija susirūpinta prieš penkerius metus. Tačiau realūs darbai prasidėjo prieš trejus – buvo pakeista elektros sistema. Statybos darbai pradėti pernai balandį.

„Atnaujintas fasadas, stogas, elektros bei šildymo sistemos, įstatyti nauji langai. Džiaugiamės, kad kiekviename kambaryje galime reguliuoti šilumą. Vasarį, kai buvo šalta, visi gyventojai stengiamės taupyti. Susimažinome šilumos tiekimą kambariuose“, – tvirtino pirmininkė.

Kauno gatvės 19-o namo renovacija kainavo 2,8 mln. litų. 50 proc. finansavo valstybė. J.Žukauskienė džiaugėsi, kad dar spėjo pasinaudoti senąja renovacijos rėmimo programa.

Sąskaita siekė 910 litų

Šildymo sąskaitos už vasarį neišgąsdino ir naujos statybos namuose gyvenančių klaipėdiečių. 1 kv. m apšildymas juose kainavo 4 litus. 60 kv. m ploto būste gyvenantys klaipėdiečiai už šilumą vasarį vidutiniškai turės sumokėti 240 litų.

Mažiausiai iš naujos statybos namų už šildymą vasarį mokės Dragūnų gatvės 12-o namo gyventojai. Jų išlaidos minėto ploto butui vidutiniškai sudarys tik 141 litą.

Labiausiai sąskaitų už šilumą augimą pajuto senos statybos namų gyventojai. 1 kv. m apšildymas juose vidutiniškai kainavo 7,72 lito – du kartus daugiau nei naujuose ar renovuotuose pastatuose. Vidutinės išlaidos 60 kv. m ploto būstui apšildyti buvo 463 litai.

Brangiausiai šildymas vasarį atsieis senamiestyje esančio Puodžių gatvės 22-o namo gyventojams. Minėto ploto būsto apšildymas jiems atsiėjo beveik 910 litų. Tokių rekordišką kiekį šilumos vasarį suvartojusių namų Klaipėdoje yra apie 70.

Meras: apsisprendimas būtinas

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, įvertinęs klaipėdiečių gautas sąskaitas už vasarį ir apžiūrėjęs taupiausiai šilumą vartojantį miesto daugiabutį, tvirtino, kad būtina pradėti rūpintis pastatų būkle.

„Kauno gatvės 19-as namas yra puikiausias pavyzdys žmonėms, kurie nėra apsisprendę dėl renovacijos. Sąskaitos dydis – 140 litų už šildymą rekordiškai šaltą vasarį turėtų įkvėpti darbams. Ypač kalbant apie namus, kurie gavo rekordines, 7–8 kartus didesnes sąskaitas už šilumą“, – teigė meras.

Pasak V.Grubliausko, ši žiema ir perspektyva, kad dujų kaina nemažės, turėtų žmones paskatinti apsispręsti dėl renovacijos.

„Šis apsisprendimas nėra lengvas. Žmones gąsdina dideli įsipareigojimai ateičiai, tačiau reikia įvertinti tai, kad ženklus taupymas prasideda iš karto užbaigus darbus. Priimant sprendimą dėl renovacijos, nereikia jokių emocijų. Būtina vertinti tik skaičius ir faktus. Matant sąskaitas, kurias žmonės gavo už vasarį, akivaizdu, kad reikalingas iššūkio reikalaujantis sprendimas“, – pabrėžė miesto vadovas.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad taupymas gali prasidėti ir nuo smulkesnių darbų, tokių kaip pastato langų, durų, palėpių bei rūsių sandarinimas. Tuo turi pasirūpinti namų administratoriai.

Prognozės kovui palankesnės

V.Zutkis teigė, kad taupyti stengiasi ne tik gyventojai, bet ir šilumos tiekėjas. Kasmet mažėja šilumos nuostoliai tinkluose – atnaujinamos labiausiai susidėvėjusios jų atkarpos. Įmonė „Klaipėdos energija“ apie 28 proc. šilumos superka iš kitų gamintojų, o tai taip pat mažina šilumos gamybos sąnaudas ir šilumos kainą visiems vartotojams.

Dėl to Klaipėdoje šilumos kaina, kuri siekia 25,64 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė už šalies vidurkį – 26,76 ct/kWh. Iš 42 Lietuvos gamybos įmonių Klaipėda yra per vidurį – 21, o tarp didžiųjų miestų – antra pagal pigumą.

Prognozės dėl sąskaitų už šilumą kovo mėnesį palankesnės vartotojams.

Energetikų pastebėjimu, nuo kovo pradžios laikosi teigiama oro temperatūra. Nedidėjo ir šilumos kaina. Tai leidžia tikėtis, kad sąskaitos už šilumą, suvartotą kovą, bus mažesnės nei vasarį.