Vasaros estrados laukia atgimimas – uostamiesčio politikai pritarė jos atnaujinimui. Tačiau tarybos narių nuomonės dėl šio objekto ateities išsiskyrė. Buvo siūlančių ją sulyginti su žeme.

Svarstė antrą kartą

Ką daryti su merdinčia, sunykusia Vasaros estrada, penktadienį svarstyta miesto tarybos kolegijos posėdyje. Jiems buvo pateikti du objekto atnaujinimo variantai.

Dar du buvo atmesti balandį vykusiame tarybos kolegijos posėdyje. Pirmajame variante, kurio atsisakyta buvo numatyta nekeisti situacijos, o antrajame – nugriauti Vasaros estradą ir teritorijoje planuoti kitus objektus.

Tačiau tą kartą galutinio sprendimo nebuvo priimta. Šis posėdis buvo paskutinis praėjusiosios kadencijos tarybos. Galutinį variantą palikta išsirinkti naujajai.

Pirmajame variante, kuris buvo pristatytas penktadienį vykusiame kolegijos posėdyje, siūlyti minimalūs pakeitimai: išsaugoti esamus Vasaros estrados statiniu, suformuoti papildomas patalpas po dengta jos dalimi, medinius suoliukus pakeisti betoniniais, aptverti teritoriją.

Skaičiuota, kad tam reikėtų apie 232 tūkst. eurų. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad renginių Vasaros estradoje skaičius nepasikeistų. Jų išliktų 2-3 per metus.

Tačiau būtų galima nuomoti patalpas po Vasaros estrados dengta dalimi, aplinkinė teritoriją. Sumažėtų einamojo remonto kaštai.

Teiktų daugiau paslaugų

Antrajame variante siūlyta modernizuoti Vasaros estradą. Jame numatyta panaikinti žiūrovams skirtą dalį. Vietoje jos atsirastų žolynas. Taip pat būtų suformuoti papildomi tūriai.

Įrengta rekreacinė infrastruktūra: lauko treniruokliai, erdvės grupiniams užsiėmimams, lauko teniso, sporto aikštynai. Skaičiuojama, kad tai atsieitų mažiausiai 550 tūkst. eurų.

Manoma, kad modernizavus Vasaros estradą padaugėtų renginių. Per  metus jų būtų organizuojama 5-6. Būtų galima teikti ir daugiau paslaugų.

Numatyta nuomoti aplinkines teritorijas, patalpas po dengta Vasaros estrados dalimi, erdves koncertams. Patalpose būtų įrengiami persirengimo kambariai, dušai. Būtų galima organizuoti sporto, maitinimo paslaugas.

Planuojamos didesnės pajamos nei pirmame variante. Taip pat būtų galima taikyti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelį. Galimybių studijos rengėjai atkreipė dėmesį, kad šis variantas finansiškai naudingesnis nei pirmasis.

Siūlė sulyginti su žeme

Miesto tarybos kolegijos nariai pritarė antrajam variantui, kuriame numatytas Vasaros estrados modernizavimas. Tačiau buvo tam prieštaraujančių.

„Vasaros estradą reikėtų ši vis nugriauti. Sukame galvą, kaip prie „guziko“ prisiūti kostiumą. Jei kūno dalis gangrenuoja, ją reikia nupjauti. Vasaros estrados nugriovimas – racionaliausias sprendimas. Dabar investuosime. Privačių iniciatyvų, kurios norėtų valdyti estradą, neatsiras. Pavesime biudžetinei įstaigai. Ši negalės išlaikyti estrados ir vėl skirsime lėšas. Jas galėtume panaudoti kitur“, – tvirtino tarybos narys Valdemaras Anužis.

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė prisiminė, kad anksčiau Vasaros estradoje buvo norėta įrengti atrakcionus. Ieškota privačių investuotojų, tačiau jų neatsirado.

Tačiau vicemerė pabrėžė, kad klaipėdiečiai nesuprastų, jei Vasaros estrada būtų nugriauta.

„Reikia priimti principinį sprendimą, ar Vasaros estradą paliksime kultūros paskirčiai. Aš pasisakau už antrą variantą“, – tvirtino vicemerė.

Tarybos narys Arvydas Cesiulis atkreipė dėmesį, kad lengviausia viską nugriauti.

„Jei dabar atsisakysime Vasaros estrados, tai gal po 15 metų norėsime nugriauti Jono kalnelį. Šis objektas turi išlikti, bet jį reikia keisti. Ar bus trauka, vyks koncertai, priklauso nuo to, kaip bus išnaudota erdvė“, – pabrėžė politikas.

Tarybos narys Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad UNESCO Lietuvos dainų švenčių tradiciją yra paskelbusi žmonijos žodiniu ir nematerialiu kultūros paveldu.

„Vasaros estradoje vyksta tokios šventės du kartu per metus. Reikia žiūrėti, kaip labiau išnaudoti šią teritoriją“, – tvirtino politikas.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas šmaikštavo, kad SEL ir Ž.Žvagulio koncertų UNESCO neįtraukė paveldą. Jis pasisakė už Vasaros estrados modernizavimą.