Pradinė suma – 20 centų
Šia veikla nepilnamečiai užsiima veikiausiai jau kelias savaites.
Kai kurių klaipėdiečių manymu, įsibėgėjus vasaros atostogoms jie neturi ką veikti, tad sumanė gudrybę – kaulyti praeivių pinigų neva saldainiams.
Pasak klaipėdietės Julijos, kuri su šiais vaikais buvo susidūrusi jau du kartus, prašomos sumos prasideda nuo 20 centų, o vėliau suma kyla iki penkių eurų.
„Pirmą kartą susidūriau prie vienos Mogiliovo gatvėje esančios parduotuvės. Net nespėjus išlipti iš automobilio, prie mašinos durų jau stovėjo du berniukai. Jie į mane žiūrėjo gailiomis akytėmis ir klausė: „Teta, gal galite duoti 20 centų?“ Paklausiau, kur jų tėveliai, jie atsakė, kad nėra namie. Tada pasakiau, kad negalima prašyti pinigų iš svetimų žmonių, taip daryti negražu, centų reikėtų prašyti tėvelių. Tąkart pamaniau, kad tai vienintelis toks atvejis, pinigų nedaviau ir nuėjau“, – pasakojo Julija.
Pinigų paprašė trise
Tačiau panaši istorija pasikartojo. Šį kartą pinigų kaulijo ne du vaikai, o trys.
„Maždaug po savaitės buvau kieme, irgi netoli tos pačios parduotuvės. Su mama lipome iš mašinos, jie prisistatė mums nespėjus išlipti. Vienas berniukas tikrai buvo tas pats, kaip praėjusį kartą, atpažinau, bet dėl kitų nesu tikra. Šį kartą buvo trise – prie manęs priėjo vienas berniukas, o prie mamos – berniukas ir mergaitė. Atrodė, kad jie labai organizuotai veikė. Manęs berniukas vėl prašė 20 centų, čia pradinis jų prašymas. Mano mamos irgi prašė pinigų“, – kalbėjo klaipėdietė.
Julijos mama paklausė vaikų amžiaus. Mergaitė atsakė, kad jai devyneri, o jos broliui – šešeri. Berniukui, kuris Julijos prašė pinigų, taip pat ne daugiau kaip šešeri.
Dėsnis: be priežiūros palikti vaikai yra ypač pažeidžiami. E. Kinaičio nuotr.
Marširuoja po visą rajoną
Kadangi Julija apie vaikų išdaigas paskelbė ir viešai, atsirado žmonių, veikiausiai nutuokiančių, kur gyvena šių mažamečių tėvai.
„Galbūt gėda ir patiems tėvams. Jeigu jie atpažino, vaikai jau gavo pylos. Bet šiaip pažiūrėjus jie neatrodo iš nepasiturinčių šeimų, tvarkingai aprengti, mačiau, berniukas ir geru dviračiu važinėja, ir kuprinėles nešioja, tikrai matyti, kad turi viską, ko jiems reikia, ne kokie nors iš asocialios šeimos“, – pastebėjo pašnekovė.
Baiminamasi ne tik dėl netinkamo vaikų elgesio, bet ir dėl jiems gresiančių pavojų.
„Baisiausia, kad tokie mažiukai marširuoja po visą rajoną. Jie pinigų prašo Budelkiemio gatvės kieme, Mogiliovo, Bandužių gatvėse ir kitur. Vaikšto po visą rajoną. Iškrypėliams šie vaikai yra lengvas grobis, vaikams tikrai nesaugu. Iš dalies, nieko tragiško nenutiko, bet jeigu dabar taip įžūliai prašo, net ir tada, kai pasakai „ne“, tai kas bus toliau? Kai paaugs, galbūt prašys ne saldainiams, o cigaretėms ar alkoholiui. Atrodo, kas tas 20 centų? Duosi, nusipirks tą saldainį, bet jie parodys kitiems vaikams, kad galima gauti pinigų nieko nedarant. Lengvi pinigai nuo pat vaikystės negali geruoju baigtis“, – tikino Julija.
Atsako tėvai ir globėjai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistės teigė, kad liepą dar nėra gauta pranešimų apie Klaipėdoje išmaldos prašančius vaikus.
„Už mažamečių vaikų elgesį atsako jų tėvai ar globėjai. Jei nustatoma, kad vaikas padaro teisės aktuose numatytą pažeidimą, apie tai informuojami tėvai arba globėjai“, – sakė poskyrio atstovės.
Lengvi pinigai nuo pat vaikystės negali geruoju baigtis.
Uostamiesčio savivaldybės tarybos sprendime „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ yra punktas, draudžiantis elgetavimą tik senamiestyje.
Čia elgetaujantys asmenys gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį.
Šis straipsnis nurodo, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai, bauda siekia nuo 140 iki 600 eurų.
Išeitis – atvirai kalbėtis?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė teigė, kad vaiko teisių gynėjai reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o ištikus krizinei situacijai konsultuoja šeimos narius ir nukreipia pas kitus specialistus.
„Dėl panašių atvejų kartais sulaukiame pranešimų, bet jie nėra dažni. Tačiau visuomet, turėdami konkretesnės informacijos, nedelsdami reaguojame į susiklosčiusią situaciją. Žmonės, susidūrę su situacija, kad vaikai viešoje vietoje užsiima netinkama veikla, apgaudinėja praeivius, elgiasi ne pagal amžių, atrodo neprižiūrėti ar pan., visų pirma turėtų sureaguoti ir pasidomėti, kur yra vaikų tėvai, ar šie žino, ką tuo metu daro vaikai. Jeigu jie iš tiesų tvirtina esantys palikti be priežiūros ir nekeičia savo elgesio, tuomet reikėtų apie tai pranešti policijai ar vaiko teisių gynėjams“, – siūlė G. Noliūtė.
Vaiko teisių gynėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad artimiausioje aplinkoje esantiems žmonėms labai svarbu nuo mažens mokyti vaikus deramo elgesio, ugdyti pareigos ir atsakomybės jausmą, tapti tinkamo elgesio pavyzdžiu patiems.
„Viena svarbiausių ir paprasčiausių priemonių, galinčių padėti, – atviri ir nuoširdūs pokalbiai su vaiku. Pastebima, jog nuolatinis tėvų domėjimasis ir žinojimas, kuo vaikas gyvena, ką jaučia, kuo jis užsiima, su kuo leidžia laiką ir panašiai, padeda abiem pusėms kurti saugų ir tvirtą ryšį, leidžiantį vaikui pasidalinti patiriamais sunkumais, išvengti elgesio problemų, laiku gauti ir priimti pagalbą“, – aiškino G. Noliūtė.
Naujausi komentarai