Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje kas ketvirtas darbuotojas dirba pusantro etato. Tarp jų ir Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės sesuo, įsidarbinusi pagal dvi darbo sutartis. Moteris realiai turėtų dirbti 12 valandų darbo dieną, tačiau net laikinasis tarnybos vadovas negalėjo patvirtinti, kad šio darbo grafiko yra tikrai laikomasi.

Privilegijuotųjų klasė

Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje oficialiai dirba 29 darbuotojai, iš jų 7 – po pusantro etato. Šią privilegiją, kuri tiesiogiai susijusi su 50 proc. didesne alga, turi šešios psichologės pedagogės ir viena darbuotoja iš aptarnaujančio personalo. Tai yra sekretorė-administratorė.

Nežinia, ar tai sutapimas, bet šias pareigas eina Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos L.Prižgintienės sesuo Zita Stankaitienė.

Keisčiausia tai, kad beveik metus laikinai Klaipėdos pedagoginei psichologinei tarnybai vadovavęs Vidas Karvelis net nežino, keli tarnybos darbuotojai kasdien turėtų atidirbti po 12 valandų.

"Dabar negalėčiau pasakyti, keli darbuotojai įstaigoje dirba pusantro etato, turėčiau tikslinti. Kaip priklauso, taip ir dirba. Pedagoginis darbuotojas turi kontaktines valandas ir nekontaktines valandas. Ir tas nekontaktines valandas jis kaišo, dėlioja, kaip jam išeina", – mįslingai kalbėjo V.Karvelis.

Paklaustas, keliais etatais dirba sekretorė-administratorė, V.Karvelis toliau dėstė: "Administratorė – vienas žmogus, o sekretorė – kitas. Tiksliau – kita darbo sutartis. O ką? Darbuotojas gali dirbti nors ir su keturiomis darbo sutartimis. Vienas dalykas yra administruoti ir registruoti žmones, atsakinėti į telefono skambučius. Kitas dalykas yra pildyti dokumentaciją. Žmogus suspėja, padaro, ir viskas gerai."

Ne visai taip yra, kaip aiškina Klaipėdos pedagoginei psichologinei tarnybai laikinai vadovavęs V.Karvelis. Pagal Darbo kodeksą daugiau nei pusantro etato vienas žmogus biudžetinėje įstaigoje dirbti negali.

Darbas – pusę paros?

Jei darbuotojas oficialiai turi pusantro etato, jis privalo atidirbti 12 valandų darbo dieną. Kitaip tariant, jo grafikas turi būti preciziškai sudėliotas ir griežtai kontroliuojamas, nes jis už tai gauna miesto biudžeto pinigus.

V.Karvelis pripažino, kad darbo krūvis sekretorei-administratorei yra didelis, bet jis negalėjo pasakyti, ar ji dirba privalomą 12 valandų darbo dieną.

"Aš neseku minutėmis, pats esu labai užsiėmęs. Pavyzdžiui, aš dirbu vienu etatu, bet dirbu už tris – už save, už direktorių, dar dirbu už ekonomistą. Algą gaunu vieną, bet dirbu už tris, ir ką daryti?" – aiškino V.Karvelis.

Kiek valandų per dieną dirba Z.Stankaitienė, su tarnyba sudariusi dvi darbo sutartis, ir ji pati atvirauti nepanoro.

"Kodėl jūs manęs klausiate? Klauskite vadovo. Yra patvirtintas darbo grafikas. Aš neturiu teisės kalbėtis ir teikti informaciją žurnalistams. Aš pavaduoju motinystės atostogų išėjusią darbuotoją. Ji turėjo dvi darbo sutartis ir aš ją taip pavaduoju", – teisinosi Z.Stankaitienė.

Z.Stankaitienė tvirtino, esą sąžiningai dirba 12 valandų. Tačiau koks tas darbo grafikas, regis, valstybės paslaptis. Beje, moteris nuo 2007 m. turi ir individualią įmonę "Emigna", ši informacija viešai skelbiama internete.

Ten rašoma, kad "nedidelė įmonė teikia projektavimo paslaugas, elektroninių ryšių, apsaugos signalizacijos, gaisrinės signalizacijos, kuria internetines svetaines".

"Aš tą įmonę uždarinėju, nes seniai darbų nebėra", – teigė Švietimo skyriaus vedėjos sesuo.

Vis dėlto bendrovės interneto svetainėje pateiktas solidus atliktų užsakymų sąrašas, pradedant objektais Skuodo rajone, baigiant Klaipėdos mieste.

"Kaip ir kiek dirba darbuotojai, turi kontroliuoti įstaigos vadovas ir kontroliuojančios institucijos – centralizuotas auditas, savivaldybės kontrolierė. Jeigu jie susiplanuoja tikrinimą, tai ir tikrina. O čia skundas koks buvo, dėl ko jūs čia domitės?" – klausė Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė.

Neigia interesų konfliktą

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė tikino, jog dėl to, kad jos sesuo dirba švietimo įstaigoje, t. y. Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, viešieji ir privatūs interesai nesikerta.

"Aš jai neieškojau darbo ir jai jo niekada nesiūliau, nes nevadovauju tai įstaigai. Jai pasiūlė laikinai vaduoti ir ji sutiko. Tik tiek. Ji dirba ne mano skyriuje, aš tarnybos tiesiogiai nekuruoju. Čia jokie interesai nesikerta. O kas nutiko?" – smalsavo L.Prižgintienė.

Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, tas jos sesers darbas šioje įstaigoje esą laikinas, juolab kad ji yra kur kas aukštesnio išsilavinimo.

"Ji sutiko pagelbėti laikinai, nežinau, kam čia užkliuvo ir kodėl. O tarnyboje reikia daug ką keisti. Tikimės, kad tai padarys naujas vadovas. Aš linkusi nesikišti, kad nebūčiau kuo nors apkaltina", – pabrėžė L.Prižgintienė.

Aukso kiaušinių inkubatorius

Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba veikia jau 17 metų. Oficialioje įstaigos svetainėje rašoma, kad per pirmuosius 10 metų jos specialistai aptarnavo 18 tūkst. vaikų. Tai yra per metus – po 1,8 tūkst.

Jei tikėti statistika, kuri pateikiama oficialiame tarnybos tinklalapyje, per savaitę čia vidutiniškai apsilankydavo po 7 psichologinius ar elgesio sutrikimus turinčius vaikus, o įstaigoje dirbo apie 20 specialistų. Taigi, krūviai ne per didžiausi.

V.Karvelis tikino, kad internete informacija pasenusi ir pastaraisiais metais situacija pasikeitusi, esą kasmet vaikų tarnyboje sulaukiama apie 7 tūkst.

Nepaisant to, miestui ši tarnyba kainuoja labai nemažai. Vien šiemet jai išlaikyti reikėjo 1,24 mln. litų. Iš jų darbo užmokesčiui – beveik 900 tūkst. litų.

Pirmos kategorijos logopedai, specialieji pedagogai ir psichologai 2012 m. per mėnesį uždirbo 3 597 litus neatskaičiavus mokesčių.

Nei 2013 m., nei šių metų duomenys apie jų algas tarnybos puslapyje neteikiami.

Daugiau nei 3 tūkst. uždirbo tokie patys specialistai, turintys antrąją kategoriją.

Beje, kai kurie išrinktieji, turintys dvi darbo sutartis, oficialiai uždirba po pusantros algos.

Dienraščio žiniomis, šios įstaigos laukia didžiulės permainos, kurias planuoja naujoji tarnybos direktorė.

Tarnybos laukia perversmas

Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba jau netrumpą laiką be vadovo. Esą nepavyko surengti net trijų konkursų į šios įstaigos direktoriaus vietą.

Spalio 8 d. pagaliau paaiškėjo, kad užtikrintai laimėjusi konkursą tarnybai vadovaus Ulijana Petraitienė, kuri turėjo pradėti dirbti nuo lapkričio 7 d., tačiau moteris paprašė dvi savaites atidėti darbo pradžią. Po to ji susirgo ir serga iki šiol.

"Kokia situacija įstaigoje, man vertinti sunku, nes dėl sveikatos direktore dirbti aš dar nepradėjau. Net pavaldinių nepažįstu. Žinau, kad kai kurie žmonės dirba po pusantro etato, bet kai ateisiu dirbti į tarnybą, peržiūrėsiu asmens bylas, darbo sutartis, patikrinsiu darbo laiko apskaitą ir matysiu, kokia yra reali situacija", – tvirtino U.Petraitienė.

Pasak naujosios Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės, kad jai teks dirbti su Švietimo skyriaus vedėjos L.Prižgintienės seserimi, ji sužinojo neseniai, bet esą tai nesukėlė didelio diskomforto.

"Švietimo skyriaus vedėjos sesuo turi teisę dirbti švietimo įstaigoje, čia viešieji ir privatūs interesai lyg ir nesikerta", – mano U.Petraitienė.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos veikla sudomino ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybą. Dienraščio duomenimis, šiuo metu rengiamasi atlikti šios įstaigos auditą.

"Ruošiamės atlikti visą tarnybos auditą, tačiau pabaigsime jį tik 2015 m. antrą–trečią ketvirtį. Yra žmonių, kurie dirba po pusantro etato? Būtinai atkreipsime į tai dėmesį, analizuodami darbo užmokestį", – susidomėjo Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.