Klaipėda konkuruos su Paldiskiu
Šiuo metu savo planus dėl vėjo jėgainių terminalų statybos uostuose yra pagarsinusios kelios Lenkijos kompanijos.
Daugiafunkcio terminalo statybos su vėjo jėgainių aptarnavimo infrastruktūra planus prieš kurį laiką pristatė Estijos Paldiskio uostas.
Tokio terminalo statybos planus rengia ir Klaipėdos uostas. Vėjo jėgainių surinkimo ir krovos infrastruktūrą planuojama įrengti buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje. Šiuo metu toliau vyksta senosios jūrų perkėlos ardymo darbai.
Paraleliai yra rengiami vėjo jėgainių terminalo Klaipėdoje dokumentai. Vėjo jėgainių surinkimo ir krovos terminalą Klaipėdoje planuojama įrengti 21 ha teritorijoje prie 149, 150 ir 151 krantinių. Bendras krantinių ilgis po rekonstrukcijos siektų per 340 m. Prie jų būtų 10 m gylis su galimybe ateityje gilinti iki 16,5 m.
Perspektyva: būsimojo Estijos Paldiskio daugiafunkcio terminalo su vėjo jėgainių krovos infrastruktūra schema. KVJUD nuotr.
Iš dalies galima teigti, kad Klaipėdoje būtų statomas daugiafunkcis terminalas, kurį galima pritaikyti nė tik vėjo jėgainėms surinkti ir krauti. Šį terminalą Klaipėdos uoste planuojama įrengti iki 2026 m. Jis bent kol kas iš esmės prisitaiko prie tų terminų, kurie būtų numatyti dėl Lietuvos pakrantėje planuojamų statyti vėjo jėgainių parkų.
Kol kas yra kalbama apie du vėjo jėgainių parkus jūroje maždaug už 30–40 km nuo Būtingės–Palangos kranto linijos. Bendra jų galia siektų 1,4 gigavato.
Pastaruoju metu vis labiau kaista vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje rinka, ryškėja jos konkurencinės tendencijos.
Latviams estai įdomesni
Klaipėdos uosto vadovybė buvo užsiminusi, kad vėjo jėgainių terminalas buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje galės aptarnauti ir kitų šalių vėjo jėgainių statybas jūroje. Labai panašu, kad tai gali neišsipildyti.
Visos aplinkinės šalys, išskyrus Latviją, turės savo vėjo jėgainių terminalus. Ar latviai, kai statys vėjo jėgaines jūroje, prašys, jog jų aptarnavimas vyktų iš Klaipėdos uosto? Tikimybė maža.
Latviai greičiausiai prašytų, kad būsimus jų vėjo jėgainių statybos parkus aptarnautų Estijos Paldiskio uosto daugiafunkcis terminalas. Bent jau tą deklaruoja Talino jungtinio jūrų uosto administracija, kuriai priklauso Paldiskio uostas.
Tam būtų kelios priežastys. Visi Latvijos vėjo jėgainių parkų statybos jūroje planai yra susiję su Rygos įlanka. Iš Paldiskio iki Rygos įlankos yra 2–3 kartus arčiau nei iš Klaipėdos.
Rygos įlankoje vėjo jėgainių parkus planuoja statyti ir Estija. Gali būti, kad ji, statydama parkus, kooperuotųsi su Latvija. Pastarieji keleri metai įrodė, kad latviai jūrinio verslo srityje lengviau suranda bendrą kalbą su estais nei su Lietuva.
Dar viena priežastis yra tai, kad daugiafunkcį terminalą Paldiskio uoste planuojama pastatyti maždaug vieneriais metais greičiau, nei tai numatė Klaipėda. Tai reiškia, kad Paldiskio uosto daugiafunkcis terminalas galės anksčiau nei Klaipėda pradėti vilioti klientus.
Šiomis dienomis Paldiskio uostas su Latvijos kompanija BMGS kaip tik pasirašė šio terminalo krantinių statybos sutartį.
Estai planuoja daugiafunkcį terminalą, skirtą ir vėjo jėgainėms krauti, įsirengti iki 2025 m. vasaros. Paldiskio terminalo statyba, kurios bendra vertė per 56 mln. eurų, gautų maždaug 20 mln. eurų paramą iš ES karinio mobilumo programos. Tai reiškia, kad terminalas iš dalies būtų skirtas ir karinėms reikmėms.
Planas: Klaipėdoje vėjo jėgainių surinkimo ir krovos terminalą planuojama įrengti buvusioje jūrų perkėloje. KVJUD nuotr.
Lenkai renkasi savo bazes
Galbūt Klaipėdos uostui pavyktų įsiterpti į milžinišką vėjo jėgainių statybų rinką Lenkijoje? Ši šalis planuoja didelę dalį savo pakrančių tiek Gdansko įlankoje, tiek Baltijos jūroje apstatyti vėjo jėgainių parkais.
Šiuo metu Lenkijos kompanijos, kurios su partneriais iš kitų šalių rengiasi statyti vėjo jėgainių parkus, jau ieško pakrantės vietų, kur būtų surenkamos vėjo jėgainės, kraunamos į specialius laivus ir gabenamos į jų statybos vietas.
Viena būsimųjų Lenkijos vėjo jėgainių parkų statytojų grupių jau susirado tokią vietą Danijoje. Kita grupė jau paskelbė, kad vėjo jėgainių parko surinkimo ir krovos terminalą statys Svinouisčio uoste.
Tris vėjo jėgainių parkus „Baltic I“, „Baltic II“ ir „Baltic III“, kurių bendra galia 3 gigavatai, planuojančios statyti kompanijos „Equinor“ ir „Polenergia“ aptarnavimo uostu skelbia pasirinksiančios Lebą. Numatyta, kad aptarnavimo bazė Leboje bus įrengta iki 2025 m. antros pusės. Leboje šiomis dienomis kaip tik atidarytas Lenkijos vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje informacinis centras.
Iš Lebos gali būti aptarnaujami ir Gdansko įlankoje planuojami statyti vėjo jėgainių parkai. Pačioje Lenkijoje yra didelė konkurencija dėl vėjo jėgainių aptarnavimo infrastruktūros statybos. Norą įsirengti vėjo jėgainių surinkimo ir aptarnavimo bazę yra pareiškusi ir Gdynės uosto administracija.
Yra didesnė tikimybė, kad lietuviai nesugebės įsisprausti į Lenkijos vėjo jėgainių statybos jūroje rinką, nes ji itin įdomi patiems lenkams. Yra ir kita tikimybė, kad lenkai mėgins užimti vėjo jėgainių statybos rinką ir Lietuvoje. Lenkijos kompanija „Polenergia“ neseniai viešai paskelbė, kad kartu su partneriais rengiasi dalyvauti Lietuvos vėjo energetikos parko statybos jūroje aukcione. „Polenergia“ ketinanti analizuoti ir kitas investavimo galimybes į Lietuvos energetikos rinką.
Naujausi komentarai