Ne vienas garsiai nuskambėjęs nusikaltimas ar tiesiog visuomenę sujaudinęs įvykis teisinio įvertinimo sulaukia tik apsukęs kelis teisingumo ratus. Kol ieškoma teisingiausio sprendimo, lūžta jo laukiančių žmonių likimai, o neretai – teisingumas tampa nebeįmanomas.

Šaudė dėl veidrodėlio

Nuo 2002-ųjų rugpjūčio 16-osios praėjo daugiau nei 10 metų, tačiau tos dienos įvykių dalyviai vis dar laukia, ką nuspręs teisingumo vykdytojai. Tą dieną dabartinio Klaipėdos universiteto teritorijoje veikusioje naudotų automobilių bei jų dalių prekybos įmonėje „Aro“ kovotojas Algirdas Deringis nušovė įmonės darbuotoją Egidijų Levčenkovą.

Konfliktas kilo dėl automobilio veidrodėlio. Pardavėjas nenorėjo pirkėjui grąžinti pinigų už netikusią prekę. Šis ne kartą buvo nuvykęs į įmonę.

Į pirkėjo ir pardavėjo konfliktą įsitraukė abiejų pusių draugai: keturi tauragiškiai ir penki klaipėdiečiai. Incidento dieną pirkėjas pajuto grėsmę ir pasikvietė tądien nedirbusius „Aro“ darbuotojus.

Susišaudymas vyko prie sandėlio, kurį buvo išsinuomojusi automobilių dalių prekyba besiverčianti individuali A.Kundroto įmonė. Šaudyta ir sandėlio viduje.

„Aro“ kovotojas A.Deringis šaudė iš legaliai laikomo ginklo. E.Levčenkovas naudojo du ginklus, suvarpė kulkomis ariečio automobilį, bet į žmones nepataikė.

Delsimas sulaužė likimus

Aštuonerius metus byla keliavo iki teismo. Penkis kartus įvairiais pretekstais ji buvo nutraukta ir tiek pat kartų atnaujinta. Kad arietis nebūtų teisiamas, labiausiai stengėsi prokurorai, jie nutraukdavo tyrimą teigdami, kad A.Deringis neperžengė būtinosios ginties ribų, vėliau – todėl, kad tyrimas pernelyg ilgai užsitęsė.

Vis dėlto teisėjai bei generalinio prokuroro pavaduotojai reikalaudavo tyrimą tęsti. Galiausiai byla pasiekė teismą šiemet, tai yra praėjus 10 metų po įvykio, A.Deringis buvo nuteistas už tyčinį nužudymą. Jam skirta pusšeštų metų nelaisvės bausmė, o E.Levčenkovo našlės naudai priteista 200 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.

Moteris teisme sunkiai tramdė ašaras pasakodama, kokia nelengva dalia jai teko vienai auginti du vaikus. Jaunėliui sūnui tėvo žūties metu tebuvo pusė metų.

Nors A.Deringio laisvė nebuvo apribota, vyras atviravo, kad visą šį laiką gyveno įtemptais nervais. Jis yra paėmęs banko paskolą būstui įsigyti. Nežinia dėl ateities, nuolatinė baimė, kad bus įkalintas ir privalės E.Levčenkovo našlei atlyginti šimtais tūkstančių vertinamą žalą, buvo jaučiama kiekvieną dieną ištisus dešimt metų.

Iki šiol „Are“ dirbantis vyras yra prasitaręs, kad per tiek laiko, kol gyvena nežinioje, galėjo atlikti bausmę ir jau ne vienerius metus gyventi laisvėje.

Nors nuosprendis paskelbtas, šioje istorijoje taškas dar nepadėtas. Dabar bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Kad ir koks bus jo sprendimas, dar yra ne viena galimybė jį skųsti, tad nežinia ir įtampa abi bylos puses dar lydės ne vieną dieną.

Čiupo milijoną ir valgė tortą

Kol kas teisingumo malūno ratus suka ir iš Palangos kredito unijos pavogto milijono litų byla. Nors pareigūnai tikino nustatę vagį, tačiau ne vienerius metus su nusikalstamu pasauliu siejamas vyras dukart buvo išteisintas, o prokurorai atkakliai siekia jam apkaltinamojo nuosprendžio.

Vis dar bandoma aiškintis, kas 2008 metų gruodžio pradžioje iš šios kredito unijos patalpų pavogė apvalią sumą. Unijos vadovas Evaldas Petrauskas tada tikino, kad trečdalį pavogtų litų sudarė jo asmeniniai pinigai, pasiskolinti statyboms. O likę buvo paruošti išmokėti kaip paskola vienam kurorto verslininkui.

Tąkart ankstų rytą į darbą atėję palangiškiai rado išardytą mūro sieną, kuri skyrė prekybos centrą nuo unijos patalpų.

Atidžius kriminalistus iškart suglumino faktas, kad vagystei buvo labai kruopščiai ir profesionaliai pasiruošta, žinota, kurioje vietoje ardyti sieną, kur įrengti judesio davikliai bei vaizdo kameros. Tačiau vagys, pagrobę milijoną litų, neskubėjo dingti iš nusikaltimo vietos ir iš parduotuvės lentynų į maišus krovė alkoholinius gėrimus bei valgė tortą. Tai vertė pareigūnus abejoti, ar nusikaltėliai tikrai rado milžinišką sumą pinigų.

Vaizdo kameros tada užfiksavo kelis vagis, tačiau jų veidai liko neatpažinti.

Lygindami nusikaltimo vietoje paliktus vagių pėdsakus su turimais duomenų bazėje pareigūnai išsiaiškino, kad čia darbavosi Palangoje gimęs žinomas mašinvagis Arūnas Karunos. Buvo paskelbta tarptautinė jo paieška.

Abejoja, ar milijono būta

2010 metų gruodžio pabaigoje šį įtariamąjį Lietuvos pareigūnams perdavė Lenkijos policija. Šioje šalyje jis buvo sulaikytas įtariant seifų vagystėmis, įsibraunant į prekybos centrus.

A.Karunos neigė dalyvavęs unijos milijono vagystėje, todėl liko nežinomi ir jo bendrininkai.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje dviejų instancijų teismai A.Karunos išteisino, konstatavę, kad nepakanka įrodymų, jog jis dalyvavo vagystėje. O pagrindine išteisinimo priežastimi tapo faktas, kad pareigūnai suklydo rašydami protokolus.

Prokurorai atkakliai gynė savo poziciją ir skundais reikalavo kaltininkui bausmės.

Aukščiausiasis Teismas neseniai panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Nutartyje teigiama, kad klaidos protokole nereiškia kaltinamojo nekaltumo ir nurodė protokolus ištirti nuodugniau, apžiūrėti daiktinius įrodymus bei papildomai apklausti liudininkus.

Kol byla keliauja po teismus, pareigūnai nesidomi, kur dabar yra A.Karunos, nes teismų posėdžiuose jis neprivalo dalyvauti.

Teismai tebesiaiškina, kas įsibrovė į unijos patalpas ir pagrobė pinigus. Ar ten buvo milijonas litų, niekam neįdomu, nors sulaikius įtariamąjį pinigų nerasta.

„Matyt, teismai tiki, kad tie pinigai buvo. Apie tai nekalbama, analizuojamas tik pats vagystės faktas“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuroras Ruslanas Ušinskas.

Šis klausimas buvo iškilęs uniją apdraudusiai bendrovei ir dėl to bylinėtasi. Šiemet įtarimų lavina užgriuvo ir unijos vadovą. Jis priverstas teisintis, ar nesukčiavo ir nesisavino indėlininkų pinigų.

Tad praėjus ketveriems metams po garsiosios vagystės vis dar neaišku, kas ją įvykdė, o pareigūnai kalba apie tai, jog liko nepaneigta versija, kad milijono litų ten nė nebuvo.

Kalčiausias kol kas – olandas

Dar vienas garsiai nuskambėjusių įvykių, vis dar nesulaukiantis teisininkų sprendimo, yra olandų karuselių Palangoje byla.

2011 metų rugpjūčio 17-ąją Palangoje, dingus elektrai, užstrigusiose olandų karuselėse žemyn galva apie valandą kabojo būrys vaikų. Po šio įvykio į medikus kreipėsi ne vienas įkalintasis karuselėje. Po tam tikro laiko nustatyta, kad dviejų vaikų sveikata buvo sutrikdyta.

Nors nuo šio incidento praėjo daugiau nei pusantrų metų, jo aplinkybės tebetiriamos.

Pradžioje vietos pareigūnai nusprendė, kad nusikaltimo nebūta, o nukentėjusieji turėtų aiškintis su kaltininkais privataus kaltinimo tvarka.

Tačiau vėliau į reikalą įsikišo kurorto meras ir paprašė Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą apginti viešąjį interesą.

Dabar bylą tiria uostamiesčio Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, kuriems netrūksta darbo tiriant žmogžudysčių ar sunkių kūno sužalojimo bylas.

Įtarimai per neatsargumą nesunkiai sutrikdžius dviejų vaikų sveikatą pareikšti atrakcionus atvežusios bendrovės vadovui olandui. Kviečiamas jis atvažiuoja į Klaipėdoje vykdomas apklausas.

Bylos tyrimą kuruojanti prokurorė Kristina Prialgauskienė tikisi, kad iki Naujųjų metų byla pasieks teismą. Tačiau kada ji gali būti išnagrinėta ir kokia galėtų būti jos baigtis, niekas nesiima prognozuoti.

Esama ir kitos nuomonės. Kai kurių kitų bylos esmę žinančių pareigūnų įsitikinimu, šioje istorijoje viskas yra ne visai taip, kaip oficialiai pateikiama, o tikroji tiesa liks neišaiškinta, nes svarūs įrodymai sunaikinti.

Svastikų nešėjų neberanda

Kad ir keista, bet ne vienerius metus užtrunka padėti paskutinį tašką ne tik sudėtingose bylose, bet ir aiškinantis paprastus įvykius.

Vis dar neaišku, ar 2010 metų vasario 16-ąją grupelė jaunų klaipėdiečių nusižengė įstatymui, kai norėjo iškilmingoje eisenoje žygiuoti nešdami dideles nuotraukas, kuriose užfiksuotos istorinės svastikos.

Tada vaikinai pateko į policiją, juos ketinta bausti už nacistinių ar komunistinių simbolių demonstravimą. Patys ir padedami vyresnių žmonių vaikinai įrodinėjo, kad tai viso labo muziejuose saugomų eksponatų, Lietuvoje bei Latvijoje tebestovinčių paminklų fragmentų nuotraukos.

Du kartus keturi jauni klaipėdiečiai Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo pripažinti nenusižengę įstatymui. Tačiau po policijos skundų bylos keliavo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Abu kartus sprendimai buvo panaikinti, o bylos buvo grąžintos nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Pirmąjį kartą gana aptakiai nurodyta tirti ir kitus įrodymus. Kai antrą kartą vaikinams administracinė teisena buvo panaikinta, o po skundų vėl pasiekė Vyriausiąjį administracinį teismą, sprendimai vėl buvo panaikinti ir nurodyta kategoriškai, kad svastikų klausimu turi pasisakyti specialistai.

Dabar analogiškas keturiems jaunuoliams iškeltas administracines bylas bando nagrinėti trys Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai. Tačiau kol kas jiems sunkiai sekasi išjudinti šį reikalą iš mirties taško, nes šios istorijos veikiančiuosius asmenis nesiseka prisikviesti į teismą. O kai kurių net nebežinoma, kur ieškoti.