Ventspilį nuo krizės išgelbėjo lietuviai. Tokiomis antraštėmis neseniai sumirgėjo latvių spauda. Pasirodo, visą praėjusią vasarą lietuviai plūste plūdo į šį kaimyninės šalies uostamiestį ir išleido ten milijonus.

"Lietuviams – pigiau"

Už poros šimtų kilometrų esantis nedidelis Latvijos miestas populiarumu nurungė ne tik mūsų uostamiestį, bet ir kurortus. Skaičiuojama, kad lietuviai vos 43 tūkst. gyventojų turinčiame Ventspilyje per tris vasaros mėnesius paliko 1,5 mln. latų – 7,3 mln. litų.

Latviai jau atvirai pripažįsta, jog jų kurortą nuo krizės išgelbėjo lietuviški pinigai. Keliaujant per kaimyninę šalį, akis užkliūva už tokių reklamų – „Broliukams lietuviams – pigiau“.

„Neslepiame, kad orientuojamės į lietuvį turistą. Prieš keletą metų stebėjomės augančiu lietuvių turistų srautu. Užpernai apskaičiavę, jog per vasarą mieste nakvojo 19 tūkst. 721 lietuvis, net juokėmės, kur jie visi sutilpo? Tuomet sakėme, kad tai jau rekordas ir didesnio srauto priimti negalime. Bet pernai suskaičiavome,jog per vasarą miestą aplankė 32 tūkst. 385 lietuvis turistas. Pernai taip pat džiūgavome, kad tai jau vėl rekordas. Kiek šiemet suskaičiuos, dar nežinome. Tačiau viliamės, skaičius bus vėl išaugęs“, – tikino Ventspilio turizmo centro vadovas Guntars Seilis.

Ventspilio turizmo informacijos centro duomenimis, lietuviai sudaro 63 proc. visų kurorte apsilankiusių svečių. Antroje vietoje – vokiečiai (10 proc.), trečioje – estai (7 proc.), ketvirtoje – rusai (3 proc.) ir paskutiniai – suomiai (2 proc.).

Dėmesys – reklamai

„Mes net neturime penkių žvaigždučių viešbučių, kaip jūsų pajūryje“, – tikino turizmo centro vadovas.

Tačiau Ventspilio kurorto sėkmę nulėmė ne turtingi užsieniečiai, o vidutines pajamas turinčios šeimos su vaikais.

„Spėjame, kad laiku susiorientavome laikmetyje. Miestas atrado kelis pagrindinius taškus ir juos sėkmingai vystė. Tai nemokamos pramogos, Mėlynąją vėliavą turintis paplūdimys, parkų ir vaikų žaidimų aikštelių gausa bei gera kurorto reklama“, – tikino G.Seilis.

Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė apgailestavo, kad kaimynai vien reklamai skiria tiek lėšų, kiek uostamiesčio centras gauna metams.

„Jie sumaniai leidžia lankstinukus lietuvių kalba ir platina per lietuviškus laikraščius. Tai puikus reklaminis sprendimas“, – kalbėjo R.Savickienė.

Ventspilio turizmo informacijos centro vadovas tikino, jog suma, skirta reklamai, nėra jau tokia įspūdinga.

„Išleidžiame apie 30 tūkst. latų (145 tūkst. Lt). Tačiau matome, kad tai atsiperka“, – tikino G.Seilis.

Pramogauja už dyką

Ventspilio turizmo informacijos centro vadovo G.Seilio nuomone, turizmo sezono metu miestas stengiasi poilsiautojus privilioti renginiais.

„Miesto, Jūros, motociklininkų šventės, kiekvieną savaitgalį vyksta koncertai. Vien per miesto šventę sulaukiame apie 70 tūkst. lankytojų“, – tikino latvis.

Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė R.Savickienė pastebėjo, kad daugelyje nemokamų renginių dalyvauja ir patys miestiečiai.

„Mus sužavėjo kiekvieną savaitgalį parkuose vykstantys renginiai vaikams. Koncertus rengia miesto mokyklos. Kiekvieną savaitgalį vis kita rengia savo pasirodymą. Tai labai graži tradicija“, – pastebėjo klaipėdietė.

Tikra Ventspilio vizitine kortele tapusios vaikų žaidimų aikštelės sulaukia didelio turistų susidomėjimo ir tikrų liaupsių iš vaikus auginančių šeimų. Parkas dirba nuo 7 iki 22 val.

Rojus vaikams

Ne viena klaipėdiečių šeima, šią vasarą išsiruošusi į Ventspilį, grįžo su smagiais įspūdžiais.

Vaikams tai tikras rojus. Sunku įsivaizduoti geresnes sąlygas laisvalaikiui praleisti. "Mūsų šeima važiuoja čia nebe pirmą kartą. Viena vertus, dukra vis nori sugrįžti, o ir man pačiam atrodo, kad 200 km nėra toks didelis atstumas savaitgaliui prie jūros praleisti", – pasakojo mažametės tėvas Deimantas.

Žaidimų aikštelės nemokamos, prie kiekvieno atrakciono yra užrašai, kokio amžiaus vaikui jie skirti. Aikštelės yra saugomos.

"Kartą prie manęs priėjęs apsaugininkas užkalbino – vyras parodė piniginę. Pradžioje nesupratau, kas atsitiko. Pasirodo, kažkas ant suoliuko ją paliko, apsaugos darbuotojas teiravosi, ar nes mes. Parke yra kavinės, tualetai, todėl su mažu vaiku čia galiu praleisti visą dieną“, – tvirtino vyras.

Klaipėdiečių šeima tikino, jog draugai iš Amerikos nesistebėjo Ventspilio vaikų atrakcionų parkais.

„Bičiuliai aiškino, kad tokie parkai yra kiekviename didesniame gyvenamajame rajone. Aš Klaipėdoje negaliu rasti nieko panašaus savo vaikui. Jei uostamiestyje įsikurtų panašus parkas, aš sutikčiau mokėti pinigus. Neatgrasytų ir 15–20 litų mokestis, jei su vaiku galėtum praleisti visą dieną gryname ore. Kitas svarus argumentas, masinantis nukakti pas kaimynus, – žinojimas, kad mano vaikas smėlio dėžėje neras šunų išmatų ar panaudoto narkomano švirkšto“, – kalbėjo klaipėdietis.

Statė už uosto pinigus

Atostogas kaimyninėje Latvijoje leido net ir mažamečių neturinčios šeimos. Tiek Ventspilyje, tiek Liepojoje galima buvo išvysti aibę lietuviškais numeriais pažymėtų automobilių.

Paplūdimyje esantys dušai ir tualetai valomi kiekvieną rytą, kaip ir specialia technika prižiūrimas pliažų smėlis.

Kainos Ventspilyje tik šiek tiek didesnės už lietuviškas. Tačiau privačiame sektoriuje nakvynė nėra brangi. Didelis patogumas su šeimomis atvykusiems lietuviams – nemokamos stovėjimo aikštelės automobiliams.

„Turistų srautas ėmė augti pastačius Ledo areną. Naujas stadionas, ledo ir krepšinio arenos buvo puiki bazė organizuoti įvairiausius renginius. Skirtingai nei pas jus, statybas finansavo uostas. Jei ne uosto kompanijų pinigai, kažin ar miestas pajėgtų pats tiek investuoti į šiuos objektus. Daug lėšų pavyko surinkti, kai buvo privatizuota dalis uosto kompanijų. Į privatizavimo fondą patekę pinigai atiteko miestui“, – pastebėjo G.Seilis.

Puošti balkonus – privalu

Ventspilio neįmanoma įsivaizduoti be žydinčių gėlių kompozicijų. Miesto apželdinimo specialistai patys važiuoja į pasaulines parodas parsivežti sodinukų. Visame mieste įvairiose vietose yra apie pusšimtį gėlėmis puoštų kompozicijų. Gėlių krepšelių apstu ant kiekvieno apšvietimo stulpo.

„Kiek žinau, ten senamiesčio gyventojams privaloma balkonus papuošti gėlėmis. Tai ir yra atsakymas, kodėl pas juos taip gražu“, – juokėsi R.Savickienė.

„Miestas į apželdinimą investuoja didžiulius pinigus, šios sumos siekia milijonus. Tačiau pasiektas rezultatas duoda savų privalumų“, – tikino Ventspilio turizmo informacijos centro vadovas.

Gėlės pasitelkiamos net mokant gyventojus laikytis eismo taisyklių. Ne perėjoje mėgstantiems kirsti gatvę žmonėms kelią pastoja gėlių loveliai. Kompozicijomis pėsčiųjų srautas nukreipiamas per perėją.

Viešieji Ventspilio parkai su čia veikiančiais fontanais – dar viena pramoga poilsiautojams. Žaliose erdvėse netrūksta ir augalų skulptūrų.

Miestą išgarsino karvės

„Viskas prasideda nuo idėjos, juk anksčiau mieste nebuvo nė vieno fontano. Vienu lankomiausių objektų tapusi Livonijos ordino pilis juk buvo atstatyta nuo pirmo aukšto. Pilis buvo visiškai sunaikinta. Nuo jos viskas ir prasidėjo. Miestą puošiančios karvės labai traukia turistus. Molas yra virtęs pasivaikščiojimo taku, kur įrengta kavinė, suoliukai. Dar viena idėja – pramogų parkas. Kažkada miestiečiai žiemą važiuodavo čiuožinėti nuo aukščiausios kopos. Miesto meras Aivaras Lembergas, kurį laiką stebėjęs, kaip neveiksmingai naudojamas statybų metu iškastas gruntas, nusprendė visą gruntą vežti į vieną vietą. Po penkerių metų čia išaugo pramogų parkas su specialiomis trasomis. Turistus jau kelintus metus traukia prie pat jūros esantis nemokamas vandens atrakcionų parakas“, – pasakojo G.Seilis.

Sunkmečiu atostogas Latvijos pajūryje leidę lietuviai neslėpė, kodėl savo pinigus paliko kaimynams.

Išleidę maistui 20 proc. daugiau, nei būtų sumokėję uostamiestyje, tačiau dvivietį kambarį nuomoję beveik perpus pigiau nei Palangoje, dvi paras klaipėdiečiai lankė nemokamus renginius.