Spalio 3 d. renginyje skaityti pranešimai, pabrėžiantys kūrybos industrijų kuriamą vertę verslui, vyko „Kultūros fabriko“ gražia tradicija tampantis verslo ir kūrybininkų meet up‘as - šįsyk naujai įrengtoje darbo ir susitikimų „lounge“ erdvėje.

Vakaro dalyviams pristatytas ir pirmasis kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“gimęs dizaino startuolis „Doctor Idea“ – tai spalio 1 dieną startavusi e-platforma, kurioje už abonementinį mėnesio mokestį klientai neribotai galės įsigyti smulkesnių, kasdienių dizaino darbų, o komunikacija tarp kliento ir jam paskirto dizainerio vyks tik sukurtoje platformoje, ten bus saugomi ir jau atlikti darbai. Naują paslaugą trys dizaineriai ir vienas programuotojas savo jėgomis ir resursais kūrė beveik metus. Neretai smulkesnės dizaino paslaugos perkamos iš laisvai samdomų specialistų. Tokius samdys ir „Doctor Idea“. Vienas iš startuolio steigėjų Deividas Šliažas įvertino, kad paslaugos kainodara, kur visiems klientams numatytas minimalaus abonento mokestis– 300 Eur per mėn., – gali „kirsti“ per laisvai samdomų dizainerių įkainius, tačiau, kita vertus, per platformą teikiamos dizaino paslaugos taps įperkamos ir smulkiems verslams.

Organizatorių nuotr.

O štai naujame e-kataloge „Kuriame verslui“ (www.kuriameverslui.lt), kurio kūrimą parėmė Klaipėdos m. savivaldybė, galima rasti labiausiai tradicinį verslą dominančių sričių Klaipėdos kūrėjų kontaktus, jų portfolio bei klientų atsiliepimus, taip pat įžvalgas- patarimus apie kūrybinių paslaugų kuriamą vertę. Kūrybinių paslaugų komunikacija turi išskirtinių iššūkių. Nepaisant didelės verslui kuriamos kūrybinių paslaugų pridėtinės vertės, ji dažnai yra abstrakti, nematoma ir sunkiai pamatuojama. Tai neretai priveda prie iššūkių bendraujant su klientais ir komercializuojant paslaugas.

Ką laimi į dizainą susitelkę verslai?

Tolimesnį e-katalogo „Kuriame verslui“ administravimą prisiimančios Kultūros fabriko („Klaipėda ID“) komandos vardu kalbėjusi Raimonda Masalskienė ragino kūrėjus aktyviau pildyti ten savo profilius.

„Paanalizavus verslo įmonių apklausą galima daryti prielaidą, kad pramonės įmonės svarbiems jų veiklai kūrybos sektoriams dažnai neskiria adekvataus biudžeto todėl, kad neranda tinkamų paslaugos teikėjų“, -kūrėjus ieškoti neišnaudotų paklausos segmentų ragino R. Masalskienė.

Renginyje pranešimą „Dizaino pridėtinė vertė verslui“ skaitęs CRITICAL agentūros dizaino fasilitatorius Deividas Juozulynas pažymėjo, kad dialogas tarp verslo ir kūrėjų megztųsi sklandžiau, jei kūrybininkai kalbėtų verslo kalba.

„Net ir itin kompetentingi kūrybininkai paprastai negeba kalbėti verslo kalba ir paprastai bei aiškiai įvardyti verslo atstovams, kokios naudos jie gaus užsakę kūrybines paslaugas. Jei jie gebėtų aiškiai skleisti žinią apie savo vertes verslui, susikalbėti abiem pusėms būtų daug paprasčiau“, - įsitikinęs D. Juozulynas.

Net ir itin kompetentingi kūrybininkai paprastai negeba kalbėti verslo kalba ir paprastai bei aiškiai įvardyti verslo atstovams, kokios naudos jie gaus užsakę kūrybines paslaugas.

CRITCAL dizaino agentūros atstovas pranešime pristatė ir verslui naudingas įžvalgas.

„80 proc. verslų tiki, kad teikia geras paslaugas, ir tik 8 proc. vartotojų tam pritaria. Verslas naudoja labai skirtingo lygio dizainus - nuo jokio vaidmens neatliekančių jų produktuose, iki dizaino panaudojimo procesuose ir dizaino kaip strategijos. Tikslas nėra sukurti puikų dizainą, bet išvystyti produktą ar paslaugą, kuris išspręstų vartotojų problemą ir jie sutiktų už tai mokėti“, - teigė D. Juozulynas.

Anot pranešėjo, į dizainą susitelkę verslai geriausiai supranta vartotojo poreikius. Prognozuojama, kad 2020 metais vartotojo patirtis (CX) aplenks kainą ir kokybę - pagrindinius prekės ženklo skiriamuosius ženklus. Parduotuvėse bus mažiau produktų ir daugiau patirčių vartotojams. Vartotojų patirtis ateities kompanijų produktuose, procesuose ir kultūroje bus taip stipriai įsišaknijusi, kad taps prekės ženklo sinonimu ir vieninteliu būdu verslui egzistuoti.

Verslą sudomino pelno mokesčio lengvata kinui

Vakaro metu prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, , Kultūros fabrike veikiančio kino „ARLEKINAS“ steigėjas, nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos pirmininkas, Europos prodiuserių klubo ir Europos kino akademijos narys, pristatė jau šeštus metus Lietuvoje veikiančią mokesčio lengvatą kino gamybai.

Nors pirmiausia tai – netiesioginė valstybės parama kino industrijai, tiesioginės naudos gauna ir lėšų Lietuvoje gaminamiems filmams suteikiantis verslas.

„Jau keletą metų galiojančio mokestinio įrankio schema paprasta: Lietuvoje veikianti bendrovė, skirianti lėšų šalyje gaminamam filmui, gali susimažinti pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas 75 proc. nuo kinui suteiktos sumos. Mokėtinas pelno mokestis taip pat sumažinamas – jau visa skirtų lėšų suma. Skaičiuojama, kad šia mokestine lengvata pasinaudojęs verslas gali laimėti iki 11,25 proc. į kiną investuotų lėšų“, - pasakojo K. Drazdauskas.

Organizatorių nuotr.

Pasinaudoti lengvata verslui nėra sudėtinga: pasirinkusi, į kurį projektą nori investuoti, bendrovė pasirašo sutartį su prodiuserių kompanija ir perveda norimą sumą. Pagrindu deklaruoti mažesnį pelno mokestį tampa Lietuvos kino centro išduota investicinė pažyma.

Panašią lengvatų sistemą turi dar 25 Europos šalys, tarp kurių yra ir Latvija bei Estija.

Būtina edukacija apie kūrybos procesą

Renginyje daug dėmesio skirta ir glaudesnėms verslo ir kūrybininkų bendradarbiavimo paieškoms. Kalbėta apie tai, kad bendradarbiavimas būtų sėkmingas abiem pusėms reikia įdėti pastangų geriau vieniems kitus pažinti ir suprasti lūkesčius.

Interjero dizainerė, reziduojanti „Kultūros fabrike“ Aušra Srėbalienė („Vivid Spaces“) pažymėjo, kad dažnai pirminis nesusikalbėjimo barjeras tarp verslo ir kūrybininkų atsiranda tada, kai bandoma suvokti kliento lūkesčius: „Paprastai visi klientai galvoja, kad jie žino, ko nori, bet nebūtinai tai yra gerai. Dažnai būna, kad klientas mato tik ledkalnio viršūnę, nes jam trūksta įrankių suprasti realią problemą, kurią reikia spręsti. Kai pradedi aiškinti, kad problema yra ne ledkalnio viršūnė, o pats ledkalnis, va tada idėjos įgyvendinimo kelyje ir susiduriama su tarpusavio suvokimo, o kartais ir realaus išlaidų ar galimybių įsivaizdavimo spragomis. Todėl, mano manymu, teisingai išsiaiškinti lūkesčiai yra pirmas žingsnis sėkmingo bendradarbiavimo link“.

„Tokie renginiai kaip šis leidžia tiek verslui geriau susipažinti su įvairių sričių kūrybos procesais, tiek ir mums, kūrybos žmonėms, geriau suprasti verslo poreikius. Esu įsitikinusi, kad tik geriau pažinus vieniems kitus gali gimti pasitikėjimu ir nuoširdumu grįsti santykiai“, - kalbėjo A. Srėbalienė.

Kad tokie renginiai, kai verslas ir kūrybininkai gali neformaliai pabendrauti ir geriau išgirsti vieni kitų poreikius, yra naudingi neabejoja ir UAB „Balticroof“ vadovas Alfredas Stankus.

Kuriame naują įmonės internetinę svetainę, užsakome įvairius kitus dizaino darbus, tad tenka nemažai bendrauti su kūrybininkais.

„Visos patirtys gyvenime yra įdomios, tad ir šis renginys buvo vertingas. Šiuo metu pats kaip tik esu tam tikrame nesusikalbėjimo etape. Kuriame naują įmonės internetinę svetainę, užsakome įvairius kitus dizaino darbus, tad tenka nemažai bendrauti su kūrybininkais, o tai ne visada paprasta, todėl buvo aktualu išgirsti, ką daryti, kad bendradarbiauti būtų paprasčiau“, - teigė verslininkas.

Jis pripažino, kad meniški ir fantazijos nestokojantys kūrybos žmonės gerokai skiriasi nuo konstruktyvių ir loginį mąstymą išvysčiusių verslininkų, todėl įsėdus į bendrą valtį abi pusės turi stengtis didinti tarpusavio susikalbėjimą, kad irklavimas būtų kryptingas ir sėkmingas.