Asfalto užpildą iš Olandijos atgabenusiems ir taip kelių remonto darbus Lietuvoje atpiginti siekusiems verslininkams gresia rekordinė bauda – 360 mln. litų. Klaipėdiečius nubausti kėsinasi aplinkosaugininkai, įsitikinę, kad atplukdyta 200 tūkst. tonų atliekų.

Surašė protokolus

„Matyt, Lietuva sugalvojo būdą, kaip pasipildyti savo skylėtą biudžetą“, – gresiančią baudą, kuri yra didesnė už šiųmetį Klaipėdos miesto biudžetą, ironizavo bendrovės „Femira“ direktorius Andrius Čereška.

Aplinkosaugininkai tokiomis sankcijomis verslininkui grasina už tai, kad jis esą be leidimų įvežė asfalto atliekų ir jas sandėliuoja nepritaikytose aikštelėse uostamiestyje bei Klaipėdos rajone.

Milžiniška bausmė gresia už gamtai padarytą žalą.

Esą viena tona asfalto atliekų gamtai padaro žalos už 1,8 tūkst. litų, o „Femira“ iš Olandijos atsiplukdė apie 200 tūkst. tonų asfalto užpildo.

Pirmąjį žingsnį verslininkams nubausti aplinkosaugininkai žengė praėjusį penktadienį.

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros surašė protokolus už netinkamą atliekų saugojimą.

Vienas protokolas užtraukia baudą nuo pusantro iki 3 tūkst. litų.

„Žalą gamtai skaičiuosime, kai atliekos bus sutvarkytos. Paprasčiau tariant, skaičiuosime pagal tiek tonų, kiek liks neperdirbtų“, – aiškino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas.

Šiukšlėms – kokybės ženklas?

Tačiau A.Čereška nenusiteikęs mokėti nei skirtų baudų, nei gresiančių milžiniškų sumų už gamtai esą padarytą žalą.

„Mes jokių teisės aktų nepažeidėme. Iš Olandijos atsiplukdėme ne atliekas, o asfalto užpildą. Ši medžiaga yra nuimtas ir perdirbtas asfaltas. Jis permalamas gamykloje, apdirbamas chemiškai, todėl ir gali būti transportuojamas. Taip, tai yra perdirbta atlieka. Bet pabrėžiu – gaminys, o nebe atlieka“, – aiškino A.Čereška.

Jis teigė, kad nuimtas asfaltas lygiai taip pat perdirbamas ir Lietuvoje. Jis nuimamas nuo kelių, permalamas gamyklose ir naudojamas kaip asfalto užpildas.

Anot A.Čereškos, bendrovės „Femira“ į Lietuvą atvežtas asfalto užpildas turi ir kokybės ženklą – ES išduotą sertifikatą.

Aplinkosaugininkai patys kreipėsi į mūsų šalyje veikiantį Statybos produkcijos sertifikavimo centrą, kuris patvirtino, kad atgabentas asfalto užpildas tikrai yra sertifikuotas.

„Kaip atlieka gali turėti kokybės ženklą?“ – aplinkosaugininkų užsispyrimą įrodyti, kad į Klaipėdą atplukdyti tūkstančiai tonų atliekų, ironizavo A.Čereška.

Priminė Bazelio konvenciją

Patys aplinkosaugininkai dėl kokybės ženklo turi savo versiją.

A.Šepštas tvirtino, kad verslininkų turimas sertifikatas nėra skirtas tai produkcijai, kuri įvežta į Klaipėdą.

„Visi laivai, kuriais asfalto atliekos buvo atplukdytos, turėjo atliekų transportavimo dokumentą. Vadinasi, į Klaipėdą buvo atplukdytos atliekos. Nejaugi, įvežant kokį produktą, jį lydės atliekų tvarkymo dokumentai?“ – savo teoriją apie atliekas dėstė A.Šepštas.

A.Čereška turėjo savų argumentų dėl šių dokumentų.

„Europos Sąjungoje galioja Bazelio konvencija, kurią yra pasirašiusi ir Lietuva. Joje aiškiai pasakyta, kad asfalto užpildas yra žalia atlieka, o tokia jau nebelaikoma atlieka. Tačiau toje pačioje konvencijoje nurodoma, jog iš vienos šalies į kitą importuojant žaliąsias atliekas jas turi lydėti atliekų lydraščiai. Nesuprantu, ar aplinkosaugininkai nemoka skaityti. Mes patys jiems pateikėme Bazelio konvencijos kopiją. O jie, matyt, perskaito pirmą sakinį ir jaučiasi teisūs“, – pyko verslininkas.

Sustabdė įmonės veiklą

Tačiau aplinkosaugininkai lyg įsikibę laikosi savo nuomonės, kad įvežtas asfalto užpildas yra atlieka.

„Kadangi ji priklauso žaliųjų atliekų sąrašams, tai gabenimui nereikėjo jokių leidimų. Tačiau būtina, kad juos turėtų atliekas sandėliuojanti bendrovė. Šiuo atveju – „Femira“. Ji tokių leidimų neturi“, – tvirtino A.Šepštas.

Paklaustas, ar aplinkosaugininkai tyrė, kokią medžiagą bendrovė „Femira“ įvežė, ar ji yra kenksminga aplinkai, A.Šepštas tyliai burbtelėjo: „Neoficialiai, todėl ir nenoriu komentuoti tyrimų rezultatų“.

Anot A.Čereškos, rezultatai parodė, kad atgabentas asfalto užpildas nėra kenksmingas, jame esančios medžiagos neviršija leistinų normų.

„Mes sustabdėme įmonės veiklą – uždraudėme atliekas pervežti ar kaip kitaip panaudoti, nebeleidžiame jų daugiau įsivežti. Dabar aiškinamės, kas kaltas, kad atliekos pateko į Lietuvą – ar olandai, ar „Femira“, ar Klaipėdos aplinkosaugininkai“, – tvirtino A.Šepštas.

Atpigtų kelių tiesimas

Bendrovės „Femira“ vadovas įsitikinęs, kad gamtos sergėtojų tikslas yra ne apsaugoti aplinką, o sunaikinti įmonę.

„Mus akivaizdžiai terorizuoja, neleidžia dirbti. Per savaitę po kelias valandas praleidžiame pas aplinkosaugininkus, turime jiems atsakyti į daugybę raštų. Kartu su mumis pas aplinkosaugininkus lankosi mūsų partneriai iš Olandijos, Latvijos. Įtarimus, kad kažkas nori mus sunaikinti sustiprina ir tai, jog ant įmonės „užsisėdo“ kone visi Klaipėdos miesto, rajono aplinkos apsaugos agentūrų, paties departamento specialistai. Kiekvienas aktas pasirašomas vis kita pavarde, per dieną į aikštelę atvažiuoja trys specialistai. Iš kur toks uolumas?“ – galimą susidorojimą įžvelgė A.Čereška.

Paklaustas, kam nenaudinga, jog į Lietuvą įvežamas asfalto užpildas, verslininkas įvardijo karjerų savininkus, kelių remonto bendroves.

„Mūsų įvežta produkcija gali būti naudojama žvyrkeliams tvarkyti, ne magistraliniams keliams tiesti. Naudojant asfalto užpildą, žvyrkelių tvarkymas atpigtų kelis kartus, nebereikėtų į juos kasmet kišti milijonus litų. Manau, aišku, kodėl yra norinčių, kad mes neveiktume“, – sąmokslo teoriją, kaip pasitelkus aplinkosaugininkus norima susidoroti su įmone, vystė A.Čereška.

A.Šepštas iš tokių kaltinimų tik juokėsi.

Jo nuomone, su bendrove „Femira“ aplinkosaugininkai dar elgiasi per švelniai, nes jų daromas nusižengimas – didelio masto.

A.Čereška neatmetė galimybės gintis – rašyti raštus Generalinei prokuratūrai, kitoms tarnyboms, kad būtų tiriamos galimos korupcijos apraiškos.

„Jei aplinkosaugininkai mums išrašys tą 360 mln. litų baudą, nes nuolat taip grasina, Lietuvą tikrai paduosiu į tarptautinį teismą, nes šalyje nesilaikoma ES teisės aktų“, – ryžtą demonstravo verslininkas.