Uostamiesčio verslininkams organizuota verslo misija į kaimyninę Liepoją pačių verslo žmonių nesudomino. Į kelionę išvyko tik Klaipėdos savivaldybės valdininkai ir politikai.

Ekonominių zonų skirtumai

Nors Liepoja yra miestas Klaipėdos partneris ir daug metų bendradarbiaujama, tačiau delegacijos apsilanko retai.

Todėl, pasak Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vadovės Dalios Pleskovienės, ir buvo surengta kelionė pas kaimynus, kur aplankytas uostas, gamyklos, laisvoji ekonominė zona.

"Liepojos laisvoji ekonominė zona (LEZ) skiriasi nuo klaipėdietiškos. Klaipėdos LEZ‘as buvo kuriamas plyname lauke. Tai buvo tuščio lauko investicija, kur nutiestos gatvės, sutvarkyta kita infrastruktūra. O Liepojos LEZ‘as ėjo kitu keliu", – pasakojo D. Pleskovienė.

Liepojos laisvoji ekonominė zona kūrėsi senojoje pramonės teritorijoje šalia uosto, kur jau buvo sutvarkyta infrastruktūra, sandėliai, patalpos. Dabar čia bandoma pritraukti verslą.

Išsaugojo žuvų gamyklą

D. Pleskovienės teigimu, Liepoja aktyviai tvarkosi, didelės lėšos skiriamos visuomeninei infrastruktūrai. Visas miestas pritaikytas neįgaliesiems, ypač regėjimo negalią tutintiems žmonėms.

"Įrengtos grublėtos linijos šaligatviuose – orientyras neregiams. Liepojos senamiestyje atliekama rekonstrukcija, kad neįgalūs žmonės būtų mobilūs mieste", – pasakojo D. Pleskovienė.

Klaipėdiečių delegacija aplankė ir Liepojos žuvų perdirbimo gamyklą, kuri dar sovietmečiu garsėjo šprotų konservais.

"Pamatėme, kaip gaminami šprotai, labai tvarkingos gražios patalpos. Paliko gerą įspūdį", – teigė klaipėdietė.

Trintis tarp miesto ir uosto

Kol kas latviams esą nepavyksta pritraukti investicijų į buvusį karinį miestelį, kuriame yra daug apleistų pastatų, bet nėra lėšų jų sutvarkymui ir pritaikymui.

"Tai būtų puikios erdvės golfo aikštynui ar žirgų sportui. Jie turi gražių vizijų, kaip vystyti tą teritoriją, bet susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir mes.

Kadangi Liepoja – uostas, tai pramonė ir turizmas kartais vienas kitam kiša koją, kartais bendradarbiauja. Bet jie, kaip ir mes, bando tą balansą išlaikyti", – teigė D.Pleskovienė.

Latviai ketina vystyti ir sveikatos turizmą. Šalia Liepojos yra ežeras, kurio dumblas turi gydomųjų savybių, tad turistai į Liepoją dėl jo atvažiuodavo net iš Rusijos.

Todėl norima atgaivinti tą sanatoriją.

Paradoksalu, bet į Liepoją, verslininkams skirtą kelionę, verslininkai nevažiavo.

"Klaipėdos LEZ‘o atstovai anksčiau lankėsi Liepojoje, o kitų verslininkų kelionė kažkodėl nesudomino", – stebėjosi D.Pleskovienė.