Anot jo, reikia gerinti geležinkelių infrastruktūrą bei siekti europinio finansavimo, nes dabar šis kelias yra labai brangus.

„Greičiausiai taip (nepasikeis – BNS), kadangi tai yra tik vienas iš tų žingsnių, bet jis pirmasis žingsnis ir greičiausias, ir paprasčiausias, nes norint žengti kitus reikia ir investicijų, ir lėšų nemažai, ir kitų priemonių. Tai politinis susitarimas tarp šalių (...), kad šalys siekia atverti tą koridorių Baltijos šalių“, – antradienį LRT radijui sakė V. Tomkus.

Antradienį trijų šalių  žemės ūkio ministrai sutarė, kad nuo spalio 4 dienos tranzitu per Lenkiją į trečiąsias šalis gabenamų ukrainietiškų grūdų patikra vyktų ne Ukrainos–Lenkijos pasienyje, o Klaipėdos uoste. 

V. Tomkus sako, kad būtina sukurti patrauklų pervežimą geležinkeliais, nes tai pagrindinis transportas, kuriuo grūdai keliautų į Klaipėdos uostą.

„Norint sukurti patrauklų tranzito geležinkeliu mechanizmą čia tikrai dar tik yra pirmasis žingsnis, bet juo siekiama paskatinti, be abejo, ir kitas procedūras, kad vyktų, kadangi pagrinde tranzito kroviniai būtent vyktų geležinkeliu“, – teigė V. Tomkus.

Anot jo, be šio susitarimo taip pat būtina gerinti infrastruktūrą bei siekti papildomo finansavimo – Europos Sąjunga (ES) vis dar svarsto ir subsidijų, kurios atpigintų sudėtingą šio maršruto logistiką, klausimą.

„Kol kas svarstymas vyksta, žinių ar pozityvių signalų neturime (...) Kol kas dar anksti būtų sakyti, ko čia tikėtis ir kaip gali viskas baigtis, bet svarstymai vyksta ir kol kas tai nėra atmesta, tai lauksime ateityje, kokie bus susitarimai ir sprendimai, ar bus rasta reikiamų lėšų“, – kalbėjo V. Tomkus.

Susisiekimo ministerija BNS taip pat teigė, jog o dėl paskatų šiam maršrutui dar vyksta derybos su ES, be to, norint įgyvendinti naują susitarimą būtina suderinti „Lietuvos geležinkelių“ ir jų partnerių Lenkijoje tvarkaraščius.

„Įgyvendinant susitarimą „Lietuvos geležinkeliai“ derina vežimų tvarkaraščius su partneriais Lenkijoje. Siekiant kuo labiau padidinti šio maršruto pajėgumus ir patrauklumą, dėl paskatų maršruto plėtotei kalbamės ir su ES“, – teigiama ministerijos komentare.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, jog pasiekus susitarimą bus palengvintas sienos kirtimas, jis leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.

A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad su dabartiniais pajėgumais ji per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų – apie milijoną tonų.