Rėmėsi gerais pavyzdžiais

Prezidentas Gitanas Nausėda Naujųjų  išvakarėse pasirašė įstatymų pataisas dėl liberalesnės vidaus sandorių tvarkos – savivaldybės iš joms priklausančių įmonių gali pirkti prekes ar paslaugas neskelbdamos viešojo konkurso.

Savivaldybėms nuo šiol leidžiama sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Tas sprendimas tikrai užtikrins kokybiškesnę paslaugą, o kartais – net ir pigesnę.

"Tai nėra lengvas sprendimas, nes yra ir kitokių nuostatų bei nuomonių, kai kurie tai įvardija tam tikru konkurencijos suvaržymu, bet šitą dalyką aš žadėjau rinkimų kampanijos metu, tai palaikau iš principo, nes matau kai kurių savivaldybių teigiamų pavyzdžių", – Naujųjų išvakarėse laikraščiui "Vakarinė Palanga" savo apsisprendimą komentavo G. Nausėda.

Pasak jo, niekas neuždraudžia atskiroms savivaldybėms, kurioms puikiai sekasi organizuoti viešuosius pirkimus ir jos tai daro daug metų, daryti tai ir toliau, ir jos negrįš prie vidaus sandorių.

"Bet yra ir gerų priešingų pavyzdžių, tai kodėl dabar juos eliminuoti? Todėl mano sprendimas buvo pasirašyti įstatymų pataisas", – teigė šalies vadovas.

Draudimai paveikė savivaldybes

Minėtas pataisas gruodžio pabaigoje valdančiųjų "valstiečių" siūlymu priėmė Seimas.

Iki šiol savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius buvo leidžiama sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Vidaus sandorių visiškai atsisakyti anksčiau ragino Specialiųjų tyrimų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrolė.

Vidaus sandorių liberalizavimą dėl korupcijos rizikos, skaidrumo trūkumo kritikavo ir kai kurie parlamentarai.

Tačiau vidaus sandorių liberalizavimo šalininkai argumentavo, kad tai padės užtikrinti ilgalaikes žemas paslaugų kainas ir kokybę.

Tiesa, juodą šešėlį ant vidaus sandorių metė į viešumą iškilę faktai apie valstybės valdomų įmonių – "Lietuvos geležinkeliai", "Lietuvos energija" – milijoninius sandorius su antrinėmis įmonėmis, perkant iš jų tokias paslaugas, kurias be vargo galėtų įsigyti rinkoje.

Pasak M.Sinkevičiaus, vidaus sandorių sąvoka imta sieti su korupciniais susitarimais, įtartina viešųjų pinigų panauda, konkurencijos pažeidimais ir bloginamomis verslo įmonių veiklos sąlygomis.

Dėl to 2017-aisiais Seimas uždraudė vidaus sandorius valstybės įmonėms, o draudimų politika paveikė savivaldybių teikiamas viešąsias paslaugas.

Griežčiau nei ES

"Yra daug nuogąstavimų dėl vidaus sandorių. Tikrai suprantame ir vertiname atsargų Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų ir Viešųjų pirkimų tarnybų požiūrį. Tačiau objektyviai žiūrint, ne tik iš savo kiemo perspektyvos, bet ir matant, kas vyksta Europoje, reikia atkreipti dėmesį į du esminius dalykus: net ir Prezidentui pasirašius įstatymų pataisas, kurios skambiai pavadintos vidaus sandorių liberalizavimu, tokie sandoriai Lietuvoje bus reglamentuojami griežčiausiai visoje ES. Tikrai nebus savivaldai atrištos rankos elgtis kaip nori", – atkreipė dėmesį Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

M. Sinkevičiaus teigimu, pagal iki šių metų galiojusį reglamentavimą, savivaldybė, pavyzdžiui, pastačiusi viešosios infrastruktūros objektus, ar tai būtų sporto salė, ar koncertų salė, ar baseinas, arba norėdama teikti viešąsias komunalinio pobūdžio paslaugas, tai yra šilumos tiekimas, atliekų tvarkymas, pagal įstatymų reguliavimą buvo priverstos taikyti visas konkurencingas procedūras – privalomai ieškoti verslo, kuris norėtų tokiomis paslaugomis užsiimti, ar pasirašyti koncesijos sutartis, kad verslas perimtų pastatytas sporto sales, baseinus, koncertų sales.

"Dabar įsigaliojus įstatymų pataisoms, savivaldybės nebebus priverstinai stumiamos į verslo glėbį. Anksčiau, jeigu verslas nesusidomėdavo, tik tada savivalda turėjo teisę perleisti paslaugų teikimą savivaldybės įmonėms ar įstaigoms. Dabar savivaldybės visiškai galės pačios spręsti, kaip jos nori organizuoti viešųjų paslaugų teikimą ir už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtos infrastruktūros valdymą", – situacijos pasikeitimą akcentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas.

Pigiau ir kokybiškiau

Ar liberalizavus vidaus sandorius viešųjų paslaugų gavėjai, tai yra mokesčių mokėtojai, pajus kokių nors pokyčių?

"Tas sprendimas tikrai užtikrins kokybiškesnę paslaugą, o kartais – net ir pigesnę. Net jeigu ir ne viskas atpigs, paslaugų kokybė tikrai bus geresnė. Teisinis reguliavimas, kuris atsirado nuo šių metų, tikrai palankesnis savivaldai", – neabejotiną naudą įžvelgė M. Sinkevičius.

Anot pašnekovo, yra daug pavyzdžių, kaip privatus verslas, perėmęs į savo rankas administruoti baseiną, sporto ar koncertų salę, visada stengiasi optimizuoti savo pelną, aišku, mažindamas išlaidas.

"Ir nebūtinai dėl to atsiranda konkurencija. Tiesiog viskas pereina į verslo rankas, o versle užkoduota siekti pelno, ir tai nebūtinai susieta su gyventojų nauda. Jeigu pažiūrėsime į Šilumos tiekėjų asociacijos teikiamus duomenis, pamatysime, kad neretai brangiausi šilumos teikėjai yra privatūs – perėmę iš savivaldybių administruoti šilumos ūkius", – dėstė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

"Jeigu šiukšlės neišvežtos ar jos mėtosi prie konteinerių, visi fotografuoja, kaltas būna kas? Meras arba valdžia. Gyventojui neįdomu, kas yra tas šiukšlių vežėjas, kaip dažnai jis turi tai daryti. Turi būti tvarka. O verslui to požiūrio į kokybišką paslaugos atlikimą neretai pritrūkdavo, dėl to ir kildavo tokios šiukšlių krizės, pavyzdžiui, kaip sostinėje", – pridūrė M. Sinkevičius.

Ribos: M. Sinkevičius pabrėžė, kad net ir liberalizavus vidaus sandorius, jie Lietuvoje reglamentuojami griežčiausiai ES. (P. Peleckio nuotr.)

Turi būti teisė rinktis

Vienas įstatymo pataisų iniciatorių, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigė, kad iniciatyvą palaikė visų savivaldybių vadovai.

Jie nesutiko su prieš tai buvusiu įstatymu, kuris reglamentavo, kad naujai pastatyti objektai už valstybės ar savivaldos pinigus turi būti atiduodami verslui valdyti ir naudotis, kaip ir viešosios paslaugos privalomai turi būti perduodamos verslui.

"Palanga prieš 20 metų bandė šilumos ūkio valdymą perleisti privačiam verslui, o kas išėjo? Praktika parodė, kad buvo padaryta didelė klaida, nes 16 metų palangiškiai už šilumą mokėjo bene brangiausiai Lietuvoje. Kur valdo privatininkai, kainos skiriasi nuo savivaldybės teikiamų paslaugų apie 30 proc.", – tvirtino Š. Vaitkus.

Proporcijos: pasak Palangos mero Š. Vaitkaus, kur valdo privatininkai, kainos skiriasi nuo savivaldybės teikiamų paslaugų apie 30 procentų. (Vytauto Petriko nuotr.)

Meras teigė suprantantis, jog verslas siekia pelno, tačiau savivaldybių vadovų noras buvo, kad iš viešųjų paslaugų nebūtų daromas verslas.

"Ne visada galima daryti verslą iš viešųjų paslaugų. Manyčiau, verslas gali susirasti rinkoje ir kitų darbų. Nė vieno mero Lietuvoje nebuvo, kad atsisakytų palaikyti įstatymų pakeitimus. Savivaldybės privalėjo turėti pasirinkimo laisvę. Tokia praktika yra ir daugybės Europos šalių savivaldybių", – tvirtino Š. Vaitkus.

Jis teigė, jog tikrai būtų neišvengta chaoso, jei per patį vasaros sezono įkarštį komercinė atliekų tvarkymo įmonė dirbtų tik taip, kaip numatyta sutartyje.

"Karštą vasaros dieną nuo Šventosios iki Nemirsetos pajūryje būna apie trečdalį milijono poilsiautojų. Šiukšlinės tada prisipildo per dvi valandas. Valyti reikia skubiai, reaguoti reikia greitai. Ne pagal sudarytas sutarties sąlygas, o pagal poreikį, ką ir daro savivaldybės įmonė", – pabrėžė Palangos vadovas.

Komentaras

Aušra Zigmontienė

Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos direktorė

Ilgą laiką pačios savivaldybės ir jų komunalinės įmonės buvo keistoje situacijoje. Vidaus sandoriai savivaldybėms uždrausti nebuvo, bet savivaldybės su komunalinėmis įmonėmis jų sudaryti iš principo negalėjo, nes reglamentavimas buvo labai neaiškus. Apie tai mes nuolat kalbėjome. Džiaugiamės, kad atsirado teisingas ir aiškus reglamentavimas, dėl ko bus kur kas lengviau ir pačioms savivaldybėms, ir komunalinėms įmonėms. Noriu atkreipti dėmesį, kad vidaus sandoriai gali būti sudaromi ne su bet kokiomis paslaugomis, o būtent su konkrečiai nurodytomis viešosiomis paslaugomis, kurios yra teikiamos tiesiogiai gyventojams: t. y. miesto, gatvių tvarkymas, atliekų išvežimas ir t. t. Jeigu kas nors mano, kad tai niša ką nors neteisėtai daryti, tai taip tikrai nėra.

Iki šiol komunalinės įmonės buvo dviprasmiškoje situacijoje. Savivaldybės nežinojo, kaip turi elgtis: vidaus sandoris tarsi galimas, bet lyg ir negalimas. Skelbiant viešąjį pirkimą turi pasiūlyti gerą kainą, kad laimėtum. O jeigu komunalinė savivaldybės įmonė nelaimi viešojo pirkimo, kaip elgtis su darbuotojais? Kai kuriose komunalinėse įmonėse dirba ir 30, ir 50 darbuotojų, o periferinėse savivaldybėse darbų nėra. Kita vertus, komunalinės įmonės nebuvo tikros, kad galės dirbti, todėl investicijas į infrastruktūrą, į naują techniką buvo labai sudėtinga planuoti. Verta ar neverta investuoti, pavyzdžiui, į naujas šiukšliavežes ar gatvių barstymo techniką, nes tai kainuoja? Kai tokia technika perkama, dažniausiai laiduotojas yra savivaldybė.

Ar savivaldybė gali laiduoti, jeigu nežino, ar jos komunalinė įmonė iš principo veiks? Jeigu sudaromas, pavyzdžiui, penkeriems metams vidaus sandoris, šiuo atveju tikrai įmonės vadovybė gali strateguoti ir numatyti, ką keis, kokios investicijos bus ir t. t. Kita vertus, tada gali ir piginti paslaugas – naudą pajus ir gyventojai. Juo labiau kad komunalinės įmonės teikia gyventojams svarbiausias paslaugas.

Ką daryti tose savivaldybėse, kuriose verslas, paprastai sakant, susimovė, savivaldybės įmonės, galinčios teikti tokias paslaugas, nėra, savivaldybė tampa visiškai priklausoma nuo verslo. Visiems gerai žinoma Vilniuje susiklosčiusi situacija dėl atliekų tvarkymo. Kad užsitikrintų savo pozicijas atliekų surinkimo srityje, verslas konkurse pasiūlo mažesnę kainą, o po mėnesio pareiškia, kad nutraukia sutartį, nes nepasiskaičiavo. Kur logika? Ar verslas gali nepasiskaičiuoti? Koks viso to rezultatas? Gyventojai už atliekų tvarkymą mokės brangiau. Įkaitais tampa žmonės.

Kol nebuvo įtvirtinta įstatymuose, tų interpretacijų dėl vidaus sandorių buvo gerokai daugiau. Dabar viskas bus daug paprasčiau, dėl ko mes tik džiaugiamės.