Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro kaimynai – tikri pokštininkai. Galbūt norėdami pateisinti gydymo įstaigos pavadinimą „pasirūpina“, kad ši nuolat plūduriuotų vandenyje. Tačiau butus virš poliklinikos įsigiję gyventojai veikiausiai patys tapo situacijos įkaitais. Nes formaliai ten yra viešbutis.

Kabinetas priminė pelkę

Ant stalų ir radiatorių išdėlioti susiraitę nuo drėgmės dokumentai, atšokęs linoleumas, ant sienų ir lubų likusios vandens žymės – toks vaizdas matyti poliklinikos vadovo kabinete.

Vieną rytą į darbą atėjusi valytoja nustėro – pravėrus kabineto duris, viskas plaukė vandenyje. Buvusiame bendrabutyje veikiančio Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro patalpas užliejo virš jo įsikūrę gyventojai.

„Kas rytą einu į darbą ir bijau“, – prisipažino Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas.

Poliklinikos vadovui kelia nerimą tai, kad prie durų pasitikusi ūkvedė vėl užsimins apie bėdą – įprastą kartą užlietas patalpas.

Šios savaitės pradžioje ši bėda pasikartojo – darbo savaitė prasidėjo ne nuo darbų planavimo, o dokumentų džiovinimo ir kompiuterių patikros.

Daugiausiai vandens kliuvo vadovo stalui. Vandeniu buvo apipiltas ir sekretorės kabinetas.

Dalį permirkusių dokumentų teko tiesiog išmesti. Likusius dar tikimasi išdžiovinti.

Gydymo įstaigos vadovas liūdnai pasidžiaugė, kad šįkart viršuje gyvenantys žmonės bent neužliejo itin brangios tyrimų laboratorijos aparatūros, kaip nutiko praėjusį kartą.

Tuomet vandens kliuvo ir šimtus tūkstančių kainuojančiam imunocheminiam aparatui, kurio remontas atsiėjo apie 7 tūkst. litų.

Skaičiuoja nuostolius

Patalpos užliejamos vis skirtingose vietose, tad, pasak vadovo, pasivaikščiojus po polikliniką matyti tai vienoje, tai kitoje vietoje likę nubėgusio vandens pėdsakai.

V.Grigalauskas paskaičiavo, kad per kelis šių metų mėnesius jie vandeniu užliejami jau ketvirtą sykį.

Pernai taip pat buvo ne vienas kartas, kai į darbą atėjusius poliklinikos darbuotojus pasitikdavo telkšančios balos.

Kiekvienas toks užliejimas bei po to atliekami remontai gydymo įstaigai atsieina apie 4–6 tūkst. litų.

Pasak vyriausiojo gydytojo, nors draudimo bendrovė padengia šiuos nuostolius, apmaudu, kai nuolat tenka atlikinėti remontus, ruošti darbų sąmatas.

„Nesame tokie turtingi, kad kasmet galėtume keisti baldus ir apmokėti remontus“, – apmaudo neslėpė vadovas.

Viešbutį pakeitė butai

Buvusiame bendrabutyje Taikos pr. 46 yra įsikūrusios trys gydymo įstaigos: Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos priklausomybės ligų centras ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės padalinys.

Viduriniuose aukštuose tarp dviejų gydymo įstaigų statybos įmonė buvo įkūrusi viešbutį.

V.Grigalauskas prisiminė, kad bėdos prasidėjo, kai virš poliklinikos esančias patalpas iš buvusios įmonės perpirko kita.

Po pastarojo užliejimo vandeniu naujam patalpų savininkui, kitos įmonės vadovui, niekaip nepavyko prisiskambinti dvi dienas.

Gydymo įstaigos darbuotojams kyla įtarimų, kad virš jų gyvena butus nusipirkę gyventojai.

Tokius spėjimus patvirtina ir ant pastato sienos kabanti iškaba, kad trečiajame ir ketvirtajame šio pastato aukštuose parduodami arba išnuomojami butai.

Viršutinių aukštų gyventojai garsiai leidžia muziką arba girdimas nuolatinis vykstančių remonto darbų triukšmas.

Todėl spėjama, kad buvusio viešbučio patalpos perdaromos į butus.

Signalizaciją įjungia butelis

Laiptinėje rūkantys gyventojai degančias į apačią mėto nuorūkas, kurios nukritusios palieka dėmes poliklinikai priklausančiose patalpose.

Žmonės įsigudrino mėtyti tuščius plastikinius butelius vakarais, kai poliklinikos darbo laikas jau būna pasibaigęs.

Buteliui nukritus ant turėklų, įsijungia signalizacija. Naktį apsaugininkai skambina poliklinikos darbuotojams ir kviečiasi iš namų, kad pasižiūrėtų, kas vyksta.

Randamas nukritęs butelis.

Bendra laiptinė nuo gyvenamųjų patalpų atskirta metalinėmis grotomis. Aklinai jos uždaryti negalima dėl Priešgaisrinės tarnybos reikalavimų.

Pastate yra vienintelis vandens skaitiklis, tad V.Grigalauskas nerimauja, kad įsikūrus gyventojams reikės samdyti dar vieną darbuotoją, kuris su kiekvienu atskiru butu tvarkytų mokesčių reikalus.

Tad vyriausiajam gydytojui kilo klausimas, ar tarp dviejų gydymo įstaigų buvo galima įsteigti butus?

Iškraustyti negalėtų

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė, sužinojusi apie jiems pavaldžios gydymo įstaigos vargus, reagavo: „Viršutiniuose aukštuose patalpas įsigijęs savininkas daro kiaulystę kaimynams“.

Pasak jos, teoriškai gal ir neturėtų taip būti, kad viename pastate būtų trys gydymo įstaigos ir gyventojų butai, tačiau realybė yra kitokia. Kaip pavyzdį ji paminėjo privačias įstaigas, įsikuriančias daugiabučiuose namuose.

„Neturiu tiek fantazijos, kur reikėtų iškraustyti tokią didelę įstaigą“, – neslėpė vedėja.

J.Asadauskienė spėjo, kad butus šiame pastate įsigyjantys žmonės potencialiai apgaudinėjami, nes pagal dokumentus ten turėtų būti viešbutis.

Skųstis neturi teisės?

Prisiskambinti du aukštus tarp gydymo įstaigų nusipirkusios įmonės „Klaipėdos paguoda“ vadovui Alfonsui Jurkauskui pavyko tik antrą dieną.

Direktorius paaiškino, kad trečias aukštas priklauso įmonei „Jala“, kuriai vadovauja jo žmona, o ketvirtasis – jam.

Tačiau dėl užlietų patalpų A.Jurkauskas kaltino pačią gydymo įstaigą, kuri esą nupjovė vamzdžius, neturėdama tam projekto. Tad butus nusipirkę gyventojai leidžia vandenį, kuris neturi kur nubėgti.

„Jie pudrina smegenis ir tingi dirbti. Jie maži viršininkai. Kas tie jie? Poliklinika ir tie alkoholikai (Klaipėdos priklausomybės ligų centras – S.L.). Savivaldybė turi kreiptis, o jie yra tik nuomininkai. Grigalauskas neturi teisės skųstis“, – įmonės vadovas buvo įsitikinęs savo teisumu.

A.Jurkauskas patvirtino, kad keli butai yra parduoti, o likusieji nuomojami svetimšaliams, atvažiuojantiems statybininkams ar pavieniams gyventojams.

Paklaustas, kaip gali pardavinėti butus viešbutyje, neturėdamas tam leidimo, direktorius paaiškino: „Mes esame savininkai. Mokame bankui paskolą. Kokio dar leidimo reikia? O viešbutyje ką, karvės gyvena? Aš ten avių nelaikysiu“.