Darbas – it katorga?
Lietuvoje nugarą lenkiančias ukrainietes, pasirodo, apmauna jau ne pirmas darbdavys.
„Prieš man įsidarbinant kavinėje „Pajūrio bistro“, taip pat turėjau nemalonią istoriją. Dėl neišmokėto atlyginimo jau yra tekę kreiptis į Darbo inspekciją. Per savo gerą širdį nukentėjau antrą kartą“, – pasakojo Tetiana.
Moteris kavinėje įsidarbino sausio 21 d.
„Aš tempiau mažiausiai trijų žmonių darbo krūvį. Virtuvėje mano pamainoje dirbo vienas padėjėjas, kuris gebėjo tik bulves nuskusti. Jau po pirmų dienų norėjau išeiti iš darbo, tačiau pagailėjau ir pasilikau. Ir padariau klaidą“, – pasakojo Tetiana.
Moteris iš ryto, dar prieš prasidedant pietų metui, turėdavo išvirti du puodus sriubos, puodą cepelinų, paruošti guliašo, kitų karštų patiekalų, iškepti karbonadų, o šalia jų turėjo būti paruošta ir garnyro.
„Tai yra valgykla. Per pietus susirenka srautas žmonių, ir tuo metu į salę jau turi paduoti sriubą ir karštus patiekalus. Taip sunkiai gyvenime nesu dirbusi, nors darbo aš nebijau“, – pasakojo ukrainietė.
Oficialiai kavinė duris atveria 10 val. ir dirba iki 17 val.
„Tam, kad devintą pradėtum gaminti karštus patiekalus, ateidavau į darbą 7 val. 30 min. Kad paruoščiau produktus visam tam kiekiui patiekalų. Kai matydavau, kad nebespėsiu, esu važiavusi į darbą ir 6 val. 30 min. Išeidavau taip pat vėlai, būdavo, 21 val. tik išeidavau“, – pasakojo moteris.
Perspėjimas dėl vokelių
Pirmajame darbe moteris išdirbo septynis mėnesius ir tik dabar po truputį atgauna nesumokėtą atlygį už dar praėjusių metų darbą.
„Teko kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl buvusios darbovietės. Tačiau nepasimokiau. Šį kartą, įsidarbinusi šiame bistro, vyliausi, kad pavyks įsitvirtinti, bus nuolatinis darbas, todėl labai stengiausi. Kavinės direktorė matė, kokiu krūviu aš dirbu, bet atėjo ir paprašė, kad aš dar kepinius paruoščiau. Ji juos dažniausiai nupirkdavo prekybos centre ir patiekdavo ant prekystalio. Ir to dar ėmiausi“, – pasakojo moteris.
Moteris sunkiai ardama net negalvojo, kad darbdavys jai atlyginimą skaičiuos pagal darbo valandas, kurios nurodytos tabelyje, jokių viršvalandžių, kai ji plušėdavo iki sutemų, niekas neskaičiavo.
„Tačiau didžiausia klaida buvo ta, jog sutikau, kad dalį algos man mokėtų vokelyje. Iš pradžių buvo suderėta 950 eurų suma, o darbo sutartyje įrašyta, kad dirbau už minimalią algą. Visas į svetimą šalį atvykusias ukrainietes noriu perspėti – nepasirašinėkite darbo sutarčių, kuriose nėra nurodyta visa suderėta atlygio suma. Jokiu būdu to nedarykite“, – perspėjo moteris.
Tetiana pasirašė darbo sutartį lietuvių kalba.
„Šiuo metu dirbu kitoje bendrovėje. Čia man paruošė darbo sutartį rusų kalba, kad galėčiau viską perskaityti. Tai yra labai svarbu. Aš nesu buvusi užsienyje, nemoku lietuvių kalbos. O jūsų šalyje esu tik todėl, kad mano šalyje vyksta karas. Bet aš nieko neprašau veltui, aš juk sunkiai dirbau, bet atlygio negavau“, – liūdnai kalbėjo moteris.
Gavo popiergalius?
Kita ukrainietė, taip pat dirbusi „Pajūrio bistro“, pasakojo, kad tik po kurio laiko suprato, kodėl darbą vis palieka darbuotojai.
„Spėju, kad ne mes vienos nukentėjome, galėjo būti ir daugiau darbuotojų. Tie patys šeimininkai turėjo ir kitą barą, skundėsi, kad jį reikia uždaryti, nes neišsilaiko. Man susidaro toks vaizdas, kad tuo, kad esame iš kitos šalies ir nemokame lietuvių kalbos, galėjo būti pasinaudota“, – savo nuomonę apie patirtį bare pasakoj Anastasija.
Anastasija, kaip ir Tetiana, darbą paliko taip ir nesulaukusi viso atsiskaitymo.
Mums pakišo vekselius.
„Mums pakišo vekselius. Mano vekselis buvo 750 eurų sumai, tiek buvo suderėta algos, o Tetianos – dar didesnė suma susidarė. Bet paaiškėjo, kad nieko atgauti negalėsime“, – pasakojo Anastasija.
Tetianos vekselyje įrašyta 1 165 eurai. Dokumentas pasirašytas kovo 16 d. Tačiau jame nurodyta, kad jis galioja iki balandžio 6 d. Vekselį surašinėjusi įmonės direktorė dokumentą taisė, tušinuku pataisė datą.
Pagal įstatymą, vekselyje negali būti jokių taisymų.
Kartu su Anastasija dirbusi Tetiana net buvo nuvažiavusi į policiją.
„Norėjau rašyti pareiškimą dėl sukčiavimo, apgaudinėjimo. Bet policija pirma patarė į Darbo inspekciją nueiti. Jei tokia veika įmonės vadovė vis iš naujo užsiima, tada kyla klausimas, ar tai nėra suplanuota? Juk negalima kaišioti negaliojančių vekselių“, – stebėjosi Tetiana.
Moteris ėjo konsultuotis pas antstolį, užėjo ir pas notarą. Gerų žinių ukrainietė neišgirdo – vekselis negaliojantis.
Tada Tetiana paskambino įmonės vadovei pasiaiškinti dėl negaliojančio vekselio.
„Ilgai aš jai aiškinau, kad negražu pakišinėti negaliojančių vekselių. Direktorė mane pertraukė ir pasakė: „Aš jums patariu, nevarkite, iš karto eikite į Darbo inspekciją.“ Gal čia pasityčiojimas buvo? Supratau, kad mane išdūrė kaip vaiką, ir direktorė ir net neketina atsiskaityti. Su manimi kalbėjo labai arogantiškai“, – šiurpo moteris.
Kontaktus užblokavo
Kartu su Tetiana dirbusi Anastasija patvirtino tautietės žodžius, kad darbas bistro nebuvo lengvas.
„Apyvarta buvo, baras visada pilnas per pietus, tad neįtikina pasakymas, kad nėra pinigų. Labai gailiuosi, kad pasilikau dirbti antrą mėnesį, nors jau turėjau įtarimų. Vis numesdavo nedideles sumas, bet iki galo taip ir neatsiskaitydavo“, – pasakojo Anastasija.
Moterys pastebėjo, kad bare vis pasirodydavo naujų veidų.
„Mums buvo paaiškinta, kad tai nauji darbuotojai neva kitai kavinei, kurią ruošiamasi atidaryti. Man kyla klausimas – kas bus su tais žmonėmis? Ar jie nepateks į tokią pat padėtį, kaip ir mes? Todėl ir norime kalbėti viešai“, – nuogąstavo moteris.
Anastasija nusprendė, kad ji važiuos atgal į Ukrainą.
„Gal tai jiems pasirodė paranku? Gal pagalvojo, kad tegul važiuoja, nieko nebereikalaus. Tad niekas su manimi ir nesiruošė atsiskaityti. Tetiana, aš ir dar viena lietuvė, kurios parašėme pareiškimus dėl išėjimo iš darbo, nuvažiavome aiškintis į kavinę, klausėme, kur mūsų pinigai. Kartu dirbusi lietuvė pasakė direktorei, kad kreipsis į žurnalistus. Ši teatšovė, kad grasinti nereikia“, – pasakojo moteris.
Šalia tą akimirką buvusi ukrainietė Tetiana tiesiai šviesiai paklausė darbdavės: „O jūs sąžinę turite?“
Trys moterys, žiūrėdamos direktorei į akis, pareiškė, kad kvies policiją, o po to žingsniuos į Darbo inspekciją.
Į tai direktorė atsakė, kad pinigų nėra, apyvarta prasta dėl prastų orų.
„Jai nusispjauti. Bandžiau paaiškinti, kad man taip pat valgyti reikia, mokėti būsto nuomą reikia. Man nieko nemokamo nėra“, – kalbėjo Anastasija.
Ji „išsimušė“ tik dalį nesumokėtos algos. Įmonės direktorė išrašė vekselį, tikindama, kad alga bus sumokėta, bet vekselio apmokėjimo dieną niekas jokių pinigų taip ir nepervedė. Darbdavė moteriai liko skolinga 750 eurų.
Anastasijos vekselis galiojo tik vieną dieną, dokumentas pasirašytas kovo 16-ąją, o 17 d. įmonės direktorė pasirašė be sąlygų įsipareigojanti sumokėti pinigus.
„Susisiekti su įmonės direktore negaliu, telefonų nekelia, pakeitė net feisbuke savo anketą, „Messenger“ programėle negaliu susisiekti, nes mane direktorė užblokavo. Štai tokie reikalai. Bet aš nenustebsiu, jei pasirodys skelbimai, kad jie vėl ieško darbuotojų“, – stebėjosi Anastasija.
Teisės: advokatė G. Mauručaitienė stebėjosi, kaip laisva ranka darbdaviai šiais laikais atsiskaitinėja su darbuotojais negaliojančiais vekseliais, pamiršdami, kad gyvena teisinėje valstybėje. Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Aš nevogiau. Viso gero“
Dviejų ukrainiečių ir lietuvės, kurioms tenka minti Darbo inspekcijos slenksčius, oficialus darbdavys yra įmonė „Debono“. Šiuo metu direktorės pareigas eina šios įmonės akcininkė Viktorija Petkevičienė.
Ši moteris yra iš viso trijų įmonių akcininkė. Tokius duomenis pateikia Registrų centras.
„Klaipėdos“ žurnalistai su šia verslininke telefonu mėgino susisiekti ne kartą, skambinta įvairiais telefonų numeriais.
Tačiau oficialiai nurodyto įmonės telefono niekas nekėlė arba skambutį atmesdavo.
Nuvažiavus į bistro, kur plušėjo ukrainietės, paaiškėjo, kad įmonė veiklą tebevykdo, vadinasi, pajamų gauna.
Paprašyta pokalbio, V. Petkevičienė iš pradžių prisėdo prie stalelio kartu su žurnalistais. Tačiau išgirdusi, kad bus klausiama apie ukrainiečių atlyginimus, moteris stryktelėjo nuo minkštasuolio.
„Aš nekomentuosiu“, – ištarė V. Petkevičienė.
Patikinus, jog kreipiamasi todėl, kad yra skolinga ne vienam buvusiam darbuotojui, kavinės direktorė nesusivaldė.
„O kodėl turėčiau aš komentuoti? Aš nevogiau. Viso gero“, – rėžė V. Petkevičienė.
Moteris persėdo prie kito staliuko. Priėjus ir dar kartą paklausus, dėl kokios priežasties vis tik atsisakoma pakomentuoti situaciją, moteris nėrė į gamybines patalpas, paskui save trinktelėdama metalinėmis durimis taip, kad krūptelėjo tuo metu kavinėje pietavę klientai.
Direktorė laidavo asmeniškai
Garsi Klaipėdos advokatė Gražina Mauručaitienė, peržvelgusi ukrainiečių vekselius, patikino, jog net ir tokiu atveju, kai aiškėja, kad vekseliai nebegaliojantys, nėra viskas prarasta.
„Taip, vienas iš vekselių išrašytas vienai dienai. O kitas – su taisymais. Visi terminai praėję. Jo notarui negali pateikti, tačiau jis gali būti panaudotas kaip paskolos raštelis. Kitas vekselis galiojo iki balandžio 6 d., tačiau jame yra taisymų. O vekseliuose negali būti jokių taisymų. Tačiau su šiais dokumentais galima kreiptis kaip su paskolos dokumentais“, – paaiškino advokatė G. Mauručaitienė.
Taigi, V. Petkevičienė, pati pasirašydama vekselius, įsipareigojo juos vykdyti asmeniškai.
„Direktorė pati asmeniškai pasirašė, vadinasi, asmeniškai ir laidavo, kad įsipareigojimas bus įvykdytas. Neaišku, ar kokio turto turi ar ne, bet pagrindo išieškoti gali būti. Užsieniečiams suteikiama nemokama teisinė pagalba. Moterys kreipsis dėl ieškinio surašymo ir gali ruošti dokumentus teismui. Pinigai gali būti priteisti asmeniškai iš įmonės direktorės, kurios parašas vekselyje“, – pakomentavo G. Mauručaitienė.
Advokatė atkreipė dėmesį, kad dokumentus reikia atidžiai skaityti.
„Svarbiausia yra terminai. Direktorė per dieną privalėjo apmokėti vekselį. Bet pagal įstatymą yra numatyti terminai, per kuriuos privalu pateikti vekselį priverstiniam vykdymui, jei jis galioja ilgesnį laiką. Jei gerai pamenu, ne mažiau kaip trys dienos iki vykdymo pabaigos. Labai gerai, kad moterys kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, gal net teismo nereikės. Ten kvalifikuoti specialistai dirba“, – tikino advokatė.
Vytautas Ročys. VRK nuotr.
Inspekcijoje – daugybė pareiškimų
Aiškėja, kad dėl įmonės „Debono“ nesumokėtų atlyginimų Darbo ginčų komisija yra sulaukusi ne vieno pareiškimo.
Viena bylų kaip tik buvo nagrinėta šią savaitę, ateityje numatyti ir kiti posėdžiai dėl buvusių darbuotojų skundų.
„Kiek žinau, vienoms ukrainietėms yra viskas jau priteista. Šiuo metu nagrinėjami kiti skundai. Jei darbdavys nepateikia dokumentų, priteisiama viskas, ko prašo ieškovės. Pagal įstatymą, moterys ne tik gali prisiteisti neišmokėtą atlyginimą, bet dar ir netesybas, kurios skaičiuojamos už kiekvieną praleistą dieną. Darbdavys nemoka, laikas eina, vadinasi, papildomai už mėnesį galima prisiteisti dar vieną vidutinio dydžio atlyginimą. Įstatymas tai numato“, – paaiškino Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovas Vytautas Ročys.
Mūsų pareiga padėti ukrainiečiams įsitvirtinti, jie turi žinoti, kad įstatymai veikia ir jie juos gina.
Jis tikino, kad Darbo inspekcija sulaukia daugybės atvykėlių iš kitų šalių skundų.
„Ne vienas darbdavys naudojasi tuo, kad ukrainiečiai nežino įstatymų, nemoka kalbos. Labai blogai, nes skundų tikrai yra labai daug. Pirmas patarimas – skaityti, kas parašyta, nepasirašinėti sutarčių, kuriose nenurodyta visa suderėta suma. Jokiu būdu nesutikti dirbti nelegaliai. Nieko nepeši paskui, kai teks paprašyti nesumokėto atlyginimo“, – patikino V. Ročys.
Vadovas prisiminė istoriją, kai ukrainietes darbdavys įdarbino žodžiu, pasakęs, kad darbo sutartį pateiks vėliau.
„Tai yra baisu. Moterys dirbo tris savaites ir net nežinojo, kad nebuvo įdarbintos. Tą kartą įrodymus rinkome vietoje, apklausėme kitus darbuotojus, jie paliudijo, kad moterys dirbo. Darbdavys sulaukė didžiulės baudos, mokėjo tūkstančius“, – pasakojo V. Ročys.
Stebi sisteminius pažeidimus
Tai, kad Darbo ginčų komisija sulaukia daug buvusių darbuotojų skundų, galima vertinti kaip sisteminį teisės aktų pažeidimą.
„Komisija fiksuoja pareiškimų gausą, rašo mums tarnybinį pranešimą. O tada mes važiuojame, tikriname, keliame viską ir išnarpliojame visas smulkmenėles. O tada jau laukia sankcijos“, – tikino V. Ročys.
Darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovas paragino atvykėlius, kurie įtaria, kad darbdavys nesąžiningai gali su jais elgtis, ateiti konsultacijos.
„Tegul geriau ateina, paskambina, bus kas pakonsultuos. Gali ir pas mane užeiti. Žmonės neturi bijoti. Darbo inspekcija paaiškins visas smulkmenas. Jei darbdavys nesumoka atlyginimo jau pirmą mėnesį, nereikėtų laukti antro. Mūsų pareiga padėti ukrainiečiams įsitvirtinti, jie turi žinoti, kad įstatymai veikia ir jie juos gina. Nesinori, kad Lietuva skambėtų kaip apgavysčių kraštas. Nėra buvę tokio atvejo, kad būtų visiška aklavietė. Užsisklęsti negalima ir laukti negalima – kreiptis dėl nesumokėto atlyginimo reikia ne vėliau kaip per tris mėnesius po atleidimo“, – priminė V. Ročys.
Pagal įstatymą, Darbo ginčų komisijos nutarimas turi būti įvykdytas per mėnesį. Sprendimą darbdavys dar gali apskųsti teismui.
„Jei darbdavys sprendimo neapskundžia, priteisiami visi pinigai, dar ir su netesybomis. Jei vis tiek nesumoka, žmogus bet kuriam antstoliui pateikia Darbo komisijos sprendimą ir antstolis pradeda savo darbą“, – paaiškino V. Ročys.
Naujausi komentarai