Viename Klaipėdos privačių namų kvartale į kiemą vidury dienos įlingavo sunkvežimis ir išvertė visą kalną medinių padėklų.

„Ir tai XXI amžiuje normalu? Šitaip žmogus taupo, kūrena statybines atliekas, o visi aplinkiniai turės kvėpuoti nuodais? Juk mes nežinome, gal ta mediena apdorota chemikalais“, – kaimyno poelgiu piktinosi kitas klaipėdietis.

Stipriai pabrangus malkoms, žmonės stengiasi taupyti, tad vis dažniau perka įvairias atliekas, kuriomis siekia pakeisti malkas.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės teigimu, šildyti būstų bet kuo negalima.

„Krosnyse, buitinėse šildymo sistemose draudžiama kūrenti atliekas – šildytis senais baldais, drabužiais, avalyne, langų rėmais, plastiko pakuotėmis ar atliekomis, apdorotomis lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis“, – vardijo V. Bimbaitė.

Aplinkosaugininkė pridūrė, kad šiuo metu šalyje nėra uždrausta deginti anglį patalpų šildymo reikmėms. Tačiau anglis bei durpės yra labai taršus kuras, kurių deginimo metu iš mažų šildymo įrenginių išmetami dideli kiekiai kietųjų dalelių, azoto oksidų, sieros oksidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų pavojingų teršalų.

„Medienos ir jos gaminių deginimas šildymo įrenginiuose taip pat sugeneruoja nemažus kiekius šių teršalų, tai nėra palankus kuras oro taršos atžvilgiu. Kiek teršalų išmetama deginant kietąjį kurą, taip pat priklauso nuo šildymo sistemos energetinio efektyvumo klasės bei to, kaip sistema prižiūrima“, – teigė V. Bimbaitė.

Už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.

Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1,2 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3 tūkst. eurų.