Nidoje ir Juodkrantėje bus įrengtos žvejų laivų ištempimo iš jūros vietos. Tai pigiausias žvejų laivų laikymo pajūryje problemos sprendimo būdas.

Temps mažus laivelius

Neringos savivaldybė paskelbė konkursą įrengti žvejybos iškrovimo vietas Baltijos jūroje. Šios savivaldybės teritorijoje tokios vietos bus įrengtos pajūryje ties Nida ir Juodkrante.

Žvejybos iškrovimo vietų įrengimo techninį planą yra pateikusi bendrovė "Sweco hidroprojektas". Pagal jos siūlymą Baltijos jūroje už keliasdešimt metrų nuo kranto į dugną būtų tvirtai įbetonuotas stulpas. Prie jo būtų tvirtinamas skriemulys, iki kurio nuo kranto driektųsi lynas.

Aikštelėse ant kopų maždaug 30 kv. metrų plote planuojama įrengti elektrinius laivų ištraukimo ir nuleidimo į jūrą įrenginius. Vadinamoji operatorinė būtų vieno aukšto statinyje prieškopėje.

Planuojama, kad sumontuota įranga leistų ištempti į krantą iki 10 tonų svorio laivelius. Kaip tik tokiais žvejybos laiveliais ir naudojasi priekrantės žvejai.

Laivai su šliuožėmis

Ištempimo į krantą schema būtų paprasta. Laivas priplauktų prie stulpo jūroje, prisikabintų kablį prie specialios kilpos ir, palaikant kontaktą su operatorine, laivas būtų tempiamas į krantą. Čia jie ir "ilsėtųsi". Reikalui esant, laivelių savininkai juos galėtų parsigabenti specialiais tralais. Tačiau laivų užkėlimo ant tralų mechanizmai nėra numatyti.

Tam, kad laivai lengviau slystų pakrantės smėliu, ant jų dugnų turės būti pritvirtintos specialios kaustytos šliuožės. Panašiai laivas būtų ištempiamas ir į jūrą, tik tempimo įrenginys veiktų reversiniu režimu. Prikabinus kablį prie kilpos laivugalyje jį įrenginys temptų į vandenis.

Toks prie Nidos ir Juodkrantės planuojamas naudoti ištrempimo ir įtraukimo į jūrą įrenginys naujovė būtų tik Lietuvoje. Panašų laivų ištempimo į smėlėtą paplūdimį būdą teko stebėti Lenkijos Rewal miestelyje.

Kai kuriose šalyse, kur yra didelės potvynių ir atoslūgių amplitudės, naudojami slipų tipo prieplaukos. Per potvynį laiveliai išplaukia žvejoti ir prieš atoslūgį grįžta. Kai vanduo nukrenta, laiveliai nusileidžia ant dugno.

Skurdžių išeitis

Laivų ištempimo ir įtempimo į jūrą būdas paprastai taikomas skurdesnėse šalyse. Turtingesnėse šalyse yra statomos prieplaukos su molais ir laivų iškėlimo mechanizmais.

Ir Lietuvoje ties Nida ir Juodkrante buvo planuojama įrengti stacionarius žvejų uostelius. Tokių uostelių įrengimo vietas ir schemas analizavo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas.

Buvo siūloma įkurti mažuosius uostus ne tik Nidoje ir Juodkrantėje, bet ir ties Melnrage, Karkle ir Palanga, o taip pat atstatyti Šventosios uostą.

S.Gulbinskas taip pat pasiūlė, kaip praplėsti Nidos ir Juodkrantės uostus nuo Kuršių marių. Kita vertus, tai nėra tiek aktualu, kaip Baltijos jūros pakrantėje plėtoti žvejų uostelius.

Žvejų laivų ištempimo į krantą mechanizmai veikiausiai bus įrengiami naudojantis ES lėšomis. Iš dalies ir gaila, kad ES pinigai, kuriais galima būtų naudotis įrengti uostelius, naudojami įrenginėti laikinas skurdaus egzistavimo priemones.