Karnavalai Vilhelmo kanale

Buriuotojai iš Klaipėdos buriavimo klubo "Memeler Segler Verein" prisiminė, kad kasmet rugpjūtį nuo 1897 m. būdavo rengiami karnavaliniai,su muzika plaukimai per Dangę, marias į Vilhelmo kanalą. Jame susitikdavo ne tik klaipėdiškiai, bet ir buriuotojai iš Jakų, Joniškės, Smeltės. Atvykdavo kurėnų iš Rusnės, Verdainės, Šilokarčemos.

Buriuotojų flotilės iš kurėnų, jolių, šliupų, liugerių išlįsdavo ir į Kuršių marias.

"Kartais vėjas dingdavo ir per štilį jo reikėdavo laukti valandų valandas. Samdydavome garlaivį "Mary", kad šis laivelius, lyg į rankas įsikibusius vaikus, trauktų į Mėmelį", – prisiminė anuometiniai burių entuziastai.

Anuomet Kuršių mariose buvo pilna kurėnų, pramoginių, sportinių burlaivių, kurių vairininkams reikėdavo saugotis žvejų tinklų, kad į juos neįsiveltų.

Iš nuostabos gali aiktelėti – viskas taip panašiai, kaip dabar su žvejų tinklais, nors praėjo 125 metai.

Kanalą užtvenkė

Tik žmonėms skirto Karaliaus Vilhelmo kanalo seniai nebeturime. Sovietinė valdžia jį iš žmonių atėmė po karo, kai kūrėsi Kairių karinis poligonas. Tiesa, pokaryje dar viena kita barža su anglimis ar žvyru praplaukdavo.

Nauda: vietiniai gyventojai kanalu plukdydavo ir šieną. / Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Bet koks plaukimas kanalu uždraustas arba jis atitvertas nuo 1966 m., kai sugalvota iš kanalo tiekti vandenį Klaipėdos miesto pietinės dalies gyventojams. Tuomet kanalas buvo užtvenktas, vandenvietės teritorija šalia jo aptverta.

Bandyta ištrinti iš žmonių atminties ir Karaliaus Vilhelmo kanalo pavadinimą. Jis buvo pavadintas Klaipėdos kanalu.

Kai kurie gyventojai dar prisimena, kad tarpukaryje prie Lietuvos valdžios kanalą taip pat bandyta "perkrikštyti"– norint sulietuvinti jis vadintas Viliaus perkasu.

Kasė ir vietiniai, ir belaisviai

Karaliaus Vilhelmo kanalą sunkiai kasė vietiniai gyventojai, o kai kuriuose etapuose ir prancūzų karo belaisviai. Jie net negalėjo pagalvoti, kad ateis barbarai ir kanalą pavers niekuo.

Prancūzų belaisviai apie trejus metus kasė kanalo atkarpą nuo Smeltės iki Stariškės. Didžiąją dalį kanalo iškasė vietiniai gyventojai, kurie už tai gavo užmokestį. Kanalo kasimo kaina buvo apie 1 mln. sidabrinių talerių, pusę tos sumos paaukojo Rusnės žydai.

1873 m. rugsėjo 17 d., po dešimties metų kasimo darbų Karaliaus Vilhelmo kanalas iškilmingai atidarytas. Jo iškilmėse sulaukta daugybės svečių.

Anuomet Mėmelyje kasmet rugpjūtį į Vilhelmo kanalą būdavo rengiami karnavaliniai, su muzika plaukimai per Dangę, marias.

Įvykis buvo neeilinis – į atidarymo iškilmes pašto karieta atvyko pats Karaliaučiaus apygardos prezidentas fon Hornas. Jį sutiko Klaipėdos apskrities viršininkas fon Gramackis. Iškilmėse ordinas įteiktas kanalo kasimo koordinatoriui, Klaipėdos pirkliui Gubai. Kanalu plukdytas papuoštas sielis, kurį tempė valdžios garlaivis "Oberprasident Eichmann". Kanalo atidarymo dalyviai išsiuntė sveikinimo laišką Vokietijos kaizeriui Vilhelmui I, kurio vardu ir pavadintas kanalas.

Paskirtis: Karaliaus Vilhelmo kanalu plukdyti sieliai. / Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Aplinkiniai mėgo kanalą

Karaliaus Vilhelmo kanalo kasimo idėja brandinta apie porą šimtmečių. Buvo numatyta, kad jis tarnaus sielių plukdytojams iš Nemuno į Klaipėdą. Iki tol sieliai plukdyti Nemunu per Kuršių marias. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai stiprūs vėjai mariose išsklaidydavo surištus sielius. Karaliaus Vilhelmo kanalas pravertė ne vien Klaipėdos krašto ekonomikai. Jis tapo ir mėgstama vietinių gyventojų vandens arterija. Kanalu būdavo plukdomi ir gyvuliai, ir šienas. Juo į Klaipėdos turgų vietiniai gyventojai atplukdydavo ir ką nors parduoti.

Kaip matyti iš buriuotojų prisiminimų, kanalas tapo ir mėgstama pramoginio plaukiojimo vieta.

Istorikų teigimu, laivyba kanale buvo intensyvi. Užfiksuota, kad 1875 m. juo pasinaudojo 1 024 laivai, 4 314 sielių vilkstinių. Sielius traukdavo laivai arba pakrante eidami arkliai.

Nuo 1903 m. kanale buvo dešimt tiltų su plaukimo anga jų viduryje, kad pralįstų laivo stiebas. Prie tilto tekdavo sustoti, atverti uždarytą vidurio angą, o praplaukus tiltą ją vėl uždaryti. Laivai plaukdavo lėtai (iki 5 km/val.), kad sukeltos bangos neardytų krantų. Karaliaus Vilhelmo kanalas buvo kruopščiai prižiūrimas: krantai sutvirtinti mediniais poliais, nebuvo meldų, nendrių ar medžių. Abipus kanalo krantų driekėsi keliukai, kuriais ir eidavo sielius traukiantys arkliai.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Siaubas: šiandieninio Karaliaus Vilhelmo kanalo gėda – apleisti tiltai ir apžėlę krantai. / Vidmanto Matučio nuotr.

Karaliaus Vilhelmo kanalo duomenys

Ilgis – 25 km

Plotis – 28 m

Gylis – 1,7 m

Karaliaus Vilhelmo kanalo datos

Iškastas – 1863–1873 m.

Atidarytas – 1973 m. rugsėjo 17 d.

Įrengta 10 tiltų – 1902–1903 m.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.