Kaip skelbia organizatoriai, Baltijos jūra patenka tarp penkių užterščiausių pasaulyje ir taip susiduriama su realia grėsme jos netekti. Prie taršos prisideda kiekvienas – nuo buitinių vartotojų iki verslo, tad ekspedicijos rengėjai kviečia susitelkus keisti situaciją. 

Nacionalinio muziejaus Istorijų namuose trečiadienį vyksiančio renginio metu bus transliuojama Valdo Adamkaus palaikymo ekspedicijai kalba, dalyvaus Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai.

Situaciją Baltijos jūroje gyvai komentuos jūrų biologė L. Stukonytė, išsamiau apie ekspediciją papasakos jos vadovas Giedrius Bučas. Renginio metu bus paskelbtas ir sutelktinio finansavimo kampanijos startas. 

Bus demonstruojama ir G. Bučo sukurta meninė instaliacija „Jūra prasideda čia!“

Anot jūrų biologės Lauros Stukonytės, menkas Baltijos jūros susisiekimas su vandenynu lemia itin lėtą vandenų atsinaujinimą – čia atsidurianti tarša užsilieka ilgam, ilgainiui nuodydama ekosistemas.

„Baltijos jūra patiria spaudimą dėl daugybės veiksnių – tiek klimato kaitos, tiek intensyvios žvejybos, o prie viso to prisideda ir vis dar sunkiai kontroliuojama tarša. Viena pagrindinių taršos keliamų Baltijos jūros „ligų“ – azoto ir fosforo pertekliaus keliama eutrofikacija, dėl kurios mūsų jūroje formuojasi milžiniškos negyvosios zonos, kuriose gyvybei trūksta deguonies“ , – teigia L. Stukonytė. 

Anot jos, per netvaraus žemės ūkio bei nepakankamai išvalytų gamyklų ir namų ūkių nuotekas, aplinkai pavojingi teršalai jūrą pasiekia net iš tolimiausių Lietuvos miestų ir miestelių.

Tarpvyriausybinės Helsinkio komisijos (HELCOM) šalys, bendradarbiaudamos su Baltijos jūros šalių mokslininkais, parengė Baltijos jūros veiksmų planą. Šis planas detalizuoja visus veiksmus, kurių šalys įsipareigoja imtis, kad Baltijos jūros būklė būtų ženkliai pagerinta.

HELCOM pateikti 2022 metų duomenys rodo, kad didelė dalis numatytų veiksmų dar stringa. Tarp jų – ir visuomenės švietimas jūrai draugiško elgesio temomis.