Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus specialistė Margarita Kirkliauskaitė nuramino, kad šis viesulas žemyno nepasiekė.

"Ryto valandomis formavosi konvekcinio pobūdžio debesys. Ties vandeniu ir ties žemynu temperatūrų skirtumai yra didesni. Todėl netoli pakrantės gali formuotis nedideli viesulai. Jie dažniausiai nepasiekia žemyninės dalies. Tokius reiškinius galima stebėti rytais ir popiečio valandomis, kai tvyro kaitra", – paaiškino M.Kirkliauskaitė.

Pirmadienio rytą uostamiestyje nebuvo itin aukštos temperatūros.

"Temperatūrų kontrastai būna ne tik pažemėje, bet ir aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Šiuo metu, po didžiųjų karščių, pas mus vyksta šalčio advekcija. Tai reiškia šalto oro prietaką. Pažemė įšilusi, artėjant šaltam orui, gali susidaryti tokie liežuviai. Dažniausiai jie net vandens paviršiaus nepasiekia. Šį kartą pasiekė? Labai įdomu. Reiškia, kad nusileido iki pat vandens", – stebėjosi M.Kirkliauskaitė.

Vykstant tokiems reiškiniams, gali keistis vėjo kryptis, pats vėjas gali stiprėti.

"Tai įvyksta, kai kinta slėgis ir susiduria dvi skirtingos oro masės. Sąlygos puikios, kai iš aukštesnių sluoksnių leidžiasi šalto oro masė", – patikino M.Kirkliauskaitė.