"Pirmą kartą mačiau tokį reiškinį. Mane net palaimintuoju pavadino. Nežinau, ar čia gerai ar blogai. Prieš keletą metų teko matyti trigubą vaivorykštę. Bet šios forma – tikrai neįtikėtina", – tikino V.Jusys.
Dviguba vaivorykštė užfiksuota Neringos pusėje. Tuo metu saulė tekėjo iš rytų ir buvo dar žemai.
Vieni sako, kad galėjo būti atspindys nuo ledo. Bet rimto paaiškinimo niekas nežino.
"Vieni sako, kad galėjo būti atspindys nuo ledo. Bet rimto paaiškinimo niekas nežino. Nuo jūros atspindys negalėjo susidaryti, nes gerai matyti, kur vaivorykštė susilieja su horizontu, šis taškas yra prieš nerijos horizontą", – stebėjosi V.Jusys.
Ornitologą labiausiai nustebino tai, kad viena vaivorykštė krypsta į dešinę, o antroji yra statmena.
"Kai susidaro dvigubos vaivorykštės, antroji dažniausiai būna pirmosios atspindys ir spalvų eiliškumas būna atvirkščias", – teigė V.Jusys.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas stebėjosi Ventėje užfiksuotu reiškiniu.
Donatas Valiukas: tai – kažkas labai reto.
Aš pirmą kartą matau, kad dvi vaivorykštės suformuotų skirtingas trajektorijas.
"Kol kas neturiu paaiškinimo. Tai – kažkas labai reto. Persiunčiau nuotraukas kolegoms ir jie neturi paaiškinimo. Tiesa, Nyderlanduose kažkas panašaus buvo fiksuota. Tokiam reiškiniui reikia dviejų šviesos šaltinių. Atspindys negalėtų suformuoti tokios stambios vaivorykštės", – svarstė D.Valiukas.
Jis paaiškino, kad vaivorykštė susidaro, kai saulės spinduliai lūžta vandens lašeliuose, esančiuose ore.
"Aš pirmą kartą matau, kad dvi vaivorykštės suformuotų skirtingas trajektorijas. Viena vaivorykštė nueina dešiniau, o kita lyg yra atskira ir nėra pirmosios atspindys, nes spalvų seka nėra atvirkščia", – kalbėjo D.Valiukas.
Mįslė: V.Jusio Ventėje užfiksuota dviguba vaivorykštė kėlė klausimų klimatologams – kaip galėjo susiformuoti antroji vaivorykštė, kai danguje tėra vienas šviesos šaltinis? Vytauto Jusio nuotr.
2015 m. V.Jusys užfiksavo trigubą vaivorykštę. Tą kartą dvi vaivorykštės turėjo vieną ir tą patį susikirtimo tašką ties horizontu, o trečioji vaivorykštė buvo vienos jų atspindys, nes spalvų seka joje užfiksuota atvirkščia.
Mokslininkai trijų vaivorykščių pasirodymą danguje įvardijo kaip itin retą reiškinį, pasirodantį kartą per 250 metų.
Apie tokio tipo vaivorykštes būdavo kuriamos legendos – neva jos gale galima rasti aukso puodą.
Trigubos vaivorykštės susidaro vienu metu vykstant šviesos lūžiui, dispersijai ir trigubam atspindžiui.
Pirminė vaivorykštė susikuria saulės spinduliams perskrodus vandens lašelį 138 laipsnių kampu.
Naujausi komentarai