Smūgis į veidą autobuse, ašarinių dujų ataka kavinėje bei grasinimai nužudyti – tokių išpuolių šiomis dienomis patyrę klaipėdiečiai stebisi, kad pavojingi aplinkiniams psichikos ligoniai laisvai vaikštinėja miesto gatvėmis, o medikai dangstosi instrukcijomis.

Į kavinę – maitinti katino

Prieš kelias dienas uostamiesčio senamiestyje įvykęs incidentas sukrėtė ne tik vieno baro savininką, bet ir išgąsdino lankytojus. Įstaigos darbas buvo sutrikdytas.

Baro savininkas prisiminė, kad riaušes sukėlęs 64 metų vyras čia buvo užsukęs prieš kelias dienas. Valkataujantis žmogus atsinešė katiną ir reikalavo duoti gyvūnui maisto.

Suprantama, benamis buvo išvarytas. Matyt, šis įvykis užsifiksavo jo atmintyje.

Po kelių dienų vyras grįžo į tą pačią kavinę ir puolė šeimininką peiliu. Rėkė, grasino nužudyti, vaikėsi po barą, o galiausiai pripurškė ašarinių dujų.

Tik tada, kai pats pradėjo springti ašaromis ir nebegalėjo kvėpuoti, puolė lauk.

Tai buvo ne pirmas šį pavasarį vyro išpuolis. Dujų paragavę keletą kartų ašarojo jo draugai benamiai, panašiai jis gąsdino ir kitų senamiesčio kavinių darbuotojus.

„Pažinojau jį dar tada, kai jis kartą metuose pagulėdavo Bangų gatvės ligoninėje. Pasigydęs būdavo ramus, atrodo, sugrįždavo protelis. Pamenu, pasisveikindavome. O pastaruoju metu jam visai pablogėjo. Kai užpuolė mane bare, užvirė tikra kova. Nors ir senyvo amžiaus, bet, kaip ir visi psichikos ligoniai, jėgos turi kaip jaunas“, – pasakojo vienos senamiestyje įsikūrusios maitinimo įstaigos savininkas.

Paauglė smogė vyrui

Brandaus amžiaus klaipėdietis Piotras važiavo miesto autobusu. Paskendęs savo mintyse vyras nelabai atkreipė dėmesį į merginą, stovinčią prie viduriniųjų durų. Pastebėjo, kad ji mojuoja, ir pamanė, kad tai jo pažįstama taip su juo sveikinasi.

Kai autobusas artėjo prie Mokyklos gatvės stotelės, vyras susiruošė išlipti ir suprato, kad prie durų stovėjo jam visai nepažįstama paauglė.

Ši nei iš šio, nei iš to vyrui kumščiu trenkė į smilkinį.

„Tai buvo taip netikėta, kad aš apstulbau. Arčiausiai sėdėjusi moteris man pasakė, kad nekreipčiau dėmesio, nes mergina yra psichikos ligonė“, – pasakojo Piotras.

Jis ir keistai pasielgusi nepažįstamoji išlipo stotelėje. Paauglė net nesižvalgydama leidosi per gatvę, nors nei perėjos, nei šviesoforo arti nebuvo. Vairuotojai spaudė garso signalus ir visais būdais stengėsi nenutrenkti pėsčiosios, o ši nė neapsidairiusi nuskuodė į kitą gatvės pusę.

Keistą incidentą išgyvenęs vyras sekė merginą akimis. Sutrikęs žmogus nežinojo, kaip pasielgti. Juk neprognozuojamo elgesio mergina iš agresyviai nusiteikusio pakeleivio galėjo sulaukti žaibiško atsakomojo smūgio, galėjo patekti po automobilio ratais ir net žūti.

Atsakingi ligonio globėjai

Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Arūnas Pužauskas patarė neskubėti patiems vertinti, ar žmogus yra psichikos ligonis.

Tačiau jeigu tokie įtarimai būtų pagrįsti, pareigūnas prašė nelikti abejingiems.

„Patarčiau paimti tą žmogų už rankos ir iškviesti policiją. Mes išsiaiškintume jo asmenybę, amžių, kur gyvena, kas už jį atsakingas. Jeigu mergina, apie kurią kalbate, pripažinta neveiksni, atsakomybė už jos veiksmus turėtų būti taikoma jos tėvams už tai, kad neprižiūri, – aiškino pareigūnas. – Iš tiesų blogai, jei tokie žmonės laisvai vaikštinėja. Galima tik įsivaizduoti, kas būtų, jei ją būtų nutrenkusi mašina.“

Patarimas kuo greičiau surinkti pagalbos numerį 112 gal ir protingas, bet vargu ar racionalus. Ir tai pripažino pats pareigūnas. Mat šiuo telefonu atsiliepia Bendrojo pagalbos centro operatoriai, o ne pareigūnai.

Kol žinia bus surašyta ir perduota policijos budėtojams, o šie persiųs ją patruliams, pavojingai besielgiančio žmogaus ir pėdos gali būti ataušusios. Jėga sulaikyti bet kokį asmenį, net ligotą, nepatartina.

Patarė fotografuoti

Vis dėlto pranešti apie neadekvačiai besielgiantį ligonį policija primygtinai pataria. Tik vargu ar dažnas sektų tokiam žmogui iš paskos, kad galėtų pareigūnus informuoti, kur jo ieškoti.

A.Pužauskas patarė pasinaudoti mobiliojo telefono kamera ir nufotografuoti pavojingai besielgiantį asmenį. Be to, kaip galima detaliau įsiminti jo išvaizdą.

Gavę nuotrauką bei apibūdinimą policininkai bandys rasti šį asmenį.

„Dabar daugelis turi išmaniuosius telefonus, geriausia būtų nufotografuoti. Turėdami atvaizdą, rasime tuos žmones ir išsiaiškinsime. Jeigu yra globėjų, galėsime imtis priemonių. Kiekvienas apylinkės inspektorius žino savo aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančius panašius asmenis. O jeigu žmogus iki šiol buvo normalus ir netikėtai pradėjo elgtis neadekvačiai, apie tai reikėtų žinoti. Tada būtų galima jam padėti. Kuo daugiau informacijos, tuo greičiau galėsime imtis realių veiksmų“, – teigė A.Pužauskas.

Atšilimas paaštrina depresiją

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis nelinkęs pastaruoju metu padažnėjusių ligonių išpuolių sieti su po ilgos žiemos staiga užplūdusiu pavasariu.

Gydytojas teigė, kad metų laikų kaita nedaro įtakos psichikos ligų paūmėjimui. Tiesiog atšilus žmonės daugiau laiko praleidžia lauke. Specialisto teigimu, staigus atšilimas veikia tik depresija sergančius žmones.

A.Slatvickis sveikiesiems pataria kaskart pamačius neadekvačiai besielgiantį žmogų pirmiausia kviesti policiją, net jei kyla pagrįstas įtarimas, jog asmuo taip elgiasi dėl ligos.

„Patarčiau neprovokuoti konflikto ir nesivelti į jį. Policijos patarimą fotografuoti keistai besielgiančius asmenis vertinčiau atsargiai. Visais atvejais tokie veiksmai yra susiję su teisėmis į atvaizdą. Tikiuosi, kad tokios nuotraukos būtų naudojamos tik policijos tarnybiniais tikslais“, – kalbėjo A.Slatvickis.

Tyliai sirguliuoja

Policija neretai siunčia įtariamuosius įvairiais nusikaltimais patikrinti psichiatrų komisijai. Kartais medikams nereikia net susitikti su įtariamuoju, kad galėtų pasakyti, jog jis yra ligonis. Apie tai byloja išrašai iš medicininių dokumentų.

Tačiau būna ir tokių atvejų, kai po teisės pažeidimo žmogui nustatoma iki tol nediagnozuota psichikos liga.

„Teoriškai įmanoma, kad žmogaus liga visą gyvenimą būna nediagnozuota. Tiesiog ji neatsiliepia žmogaus socialiniam funkcionavimui. Dėl elgesio sutrikimų asmuo nepatenka į policiją ar gydymo įstaigą ir pats nežino, kad serga. Tiesiog visą gyvenimą tyliai sirguliuoja. Aplinkiniai mato, kad jis elgiasi keistai, kitaip, nei yra įprasta, ir svarsto, ar jis menininkas, ar ligonis“, – patirtimi dalijosi psichiatras.

Komentuodamas drastiškus išpuolius prieš niekuo dėtus žmones, gydytojas tikino, kad pirmieji turėtų sureaguoti policininkai. Jie turėtų sulaikyti tokį asmenį ir nugabenti į sveikatos įstaigą, o budintis psichiatras nuspręs, ar poelgis buvo ligos apraiška.

Jei įtariama, kad žmogus netinkamai pasielgė dėl ligos, jį būtina sulaikyti.

Triskart neliko ligoninėje

Karčiausios patirties bendraujant su psichikos ligoniais turi jų artimieji.

Klaipėdietė, kuri dėl suprantamų priežasčių nenorėjo atskleisti savo tapatybės, pasakojo, kad artimasis pradėjo keistai elgtis po patirtos galvos traumos.

Nevaldomi pykčio ir agresijos priepuoliai kartodavosi. Kai galiausiai liga buvo diagnozuota, žmogus pradėtas gydyti. Kaskart artėjant ligos paaštrėjimui vyrui pradeda vaidentis priešai.

Persekiojimo manija tampa tokia aktyvi, kad ligonis renkasi kaskart vis kitą keršto objektą. Tada nukentėti nuo jo smurto proveržio gali ir artimieji, ir nepažįstami žmonės. Tik pirmą kartą vyras savo noru atsigulė į ligoninę. Kiekvienas kitas priepuolis buvo sunkesnis, o įkalbėti gydytis ligonį būdavo vis sunkiau.

„Liga yra didelė našta ne tik artimiesiems, bet ir pačiam ligoniui. Mano giminaitis kaskart išėjęs iš ligoninės bijodavo susitikti pažįstamus, nes gėdijosi. Suvokimas, kad serga psichikos liga, jį labai slegia. Bet kai negalavimas ima ūmėti, jis kaskart pasireiškia vis aštresnėmis formomis. Sulaikytas jis supranta, kad gali patekti į ligoninę, todėl policijoje mobilizuojasi, nusiramina ir tikina, kad daugiau tokie išpuoliai nepasikartos. Visais įmanomais būdais vengia patekti į ligoninę“, – pasakojo ligonio giminaitė.

Šį pavasarį policija senamiesčio bare siautėjusį žmogų į gydymo įstaigą vežė tris kartus, tačiau jis nė vieną kartą po nevaldomo siautulio neliko ligoninėje. Priežastis – daug metų psichiatrų gydytas bei į įskaitą įrašytas žmogus nesutiko būti gydomas.

Karčios patirties turinti ligonio giminaitė tvirtino, jog padėtis nepasikeis, o visuomenė bus psichikos ligonių įkaite, kol galios įstatymas, draudžiantis guldyti į ligoninę psichikos ligonius be jų pačių sutikimo.

Pagalba tik deklaruojama

Klaipėdietė pasakojo girdėjusi, jog praėjusios kadencijos Seimą buvo pasiekęs įstatymo pakeitimo projektas, kurio esmė – nereikalauti ligonio sutikimo gydyti, jeigu jis anksčiau jau buvo gydytas nuo psichikos ligos. Tačiau toks pakeitimas kol kas vis dar nepriimtas.

„Spėju, kad bus pralieta dar daug niekuo dėtų žmonių kraujo, kol mūsų politikai supras, kad negydomi psichikos ligoniai kelia grėsmę“, – įsitikinusi moteris.

Kalbėdama apie specialistų pagalbą tokį ligonį savo aplinkoje turėjusi klaipėdietė piktinosi nesulaukusi pagalbos iš socialinių darbuotojų. Nors oficialiai teigiama, jog jie vykdo globojamų pacientų kontrolę, moteris tvirtino, kad tai tėra deklaracija.