Pirmą kartą istorijoje rengiamas uosto bendrasis planas numato plėtros perspektyvą 25 metų. Tarp alternatyvų – plėtra šiaurėje į atvirą jūrą bei plėtra į pietinę dalį. Vadovaujantis teisės aktais, rengiant bendrąjį planą, ruošiamas ir SPAV. Jo rengėjai, „Sweco Lietuva“, pristatydami ataskaitą visuomenę supažindino su galimu uosto plėtros poveikiu aplinkai.

Anot SPAV rengėjų, bet kuri ūkinė veikla neišvengiamai sukelia tam tikrą poveikį aplinkai, tačiau uosto, kaip ekonominio ir socialinio objekto, vaidmuo yra didžiulis. Klaipėdos uoste sukuriama apie 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, o uoste ir su uostu susijusiose įmonėse dirba apie 58 tūkstančiai darbuotojų. Skaičiuojama, jog uostas ir su juo susijusios įmonės per metus savivaldybių ir valstybės biudžetus papildo daugiau kaip 600 mln. eurų.

Viešame susirinkime dalyvavo bei savo pastabas ir siūlymus išsakė gyventojų, Klaipėdos miesto savivaldybės, mokslo, architektų bendruomenės atstovai, uosto kompanijų vadovai.

Uosto direkcija uosto plėtros galimybes yra pristačiusi šalia uosto gyvenančioms bendruomenėms, miesto politikams, su uosto plėtra supažindina verslo, akademinę bendruomenę bei įvairias institucijas.