Šios galimybės vakar aptartos Susisiekimo ministerijos iniciatyva surengtame susitikime su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku, LTSA bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku.

Šiuo metu Klaipėdos švyturį valdanti LTSA, bendradarbiaudama su Klaipėdos savivaldybe, koordinuos veiksmus, kad švyturio perėmimo procesas vyktų sklandžiai. Miesto savivaldybei įsivertinus švyturio perėmimo galimybes, galutinį sprendimą priims miesto taryba.

Savivaldybei perėmus švyturį ir atvėrus visuomenei, jo paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą – išliktų, nes tai svarbus navigacinis objektas jūrininkams. LTSA Jūrų departamento specialistai toliau rūpintųsi navigacine įranga.

„Praėjusių metų vasarą visuomenei duris atvėręs Nidos švyturys ant Urbo kalno labai greitai tapo vienu iš lankomiausių objektų pamaryje. Tai puikus pavyzdys, kuris įrodo, kad visuomenei įdomi šių objektų istorija, jie tampa traukos centru, o svarbiausia – prieinama erdve edukacijai. Klaipėdos švyturio atvėrimas visuomenei galėtų būti dar vienas jūrinio miesto akcentas ir traukos vieta“, – sakė susisiekimo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.

„Noras Klaipėdos švyturį perduoti miesto žinion – sveikintinas sumanymas. Šis objektas – vienas iš svarbiausių miesto jūrinių simbolių. Dėl Susisiekimo ministerijos ir valstybinio jūrų uosto geranoriškumo Klaipėdos švyturys galėtų tapti traukos objektu Lietuvos ir užsienio turistams“, – pabrėžė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad dabar miestiečiams švyturys yra atveriamas tik kartą metuose – trečiąjį rugpjūčio savaitgalį minimą pasaulinę Švyturių dieną.

40 metrų aukščio švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje.

Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. atstatytas.