Iš pirmo žvilgsnio šulinio rentinį primenantis nedidelis bunkeris, pasirodo, yra retenybė Lietuvoje.

Klaipėdos universiteto doktorantas Titas Tamkvaitis paaiškino, kad kochas yra fortifikacinis įtvirtinimas.

"Jis labai mažas. Patys smulkiausi bunkeriai, kuriuos statė tik Vokietijos kariuomenė, yra 1,6 m aukščio ir 1,4 m pločio. Šio bunkerio pagrindinė užduotis – būti įkomponuotam į gynybinę apkasų sistemą. Jame slėpdavosi kariai, jis buvo skirtas šaudyti. Kocho bunkeriai sustiprindavo apkasų liniją, kitaip tariant – šaulio pozicijas", – pasakojo T.Tamkvaitis.

Šis kochas buvo aptiktas Lankupių kaime, netoli visoje šalyje garsaus kabamojo tilto. Kochas buvo vietos ūkininko Kazio Aleknos valdose.

Pajūrio regioninio parko direkcijos nuotr.

Vyras jį, matyt, atsigabeno iš kitos vietos ir ketino panaudoti ūkio reikmėms.

"Atpažinau jį aš. Kochai nestatomi po vieną. Aš esu rašęs mokslinius darbus apie Klaipėdos fortifikaciją, kaip tik turėjau galimybę susipažinti su kocho bunkeriais. Daugiau niekur jų Lietuvoje – nei Kaune, nei Vilniuje – nėra. Šių įrenginių galima rasti tik Klaipėdos krašte ir Palangoje. Palanga yra išimtis, ji taip pat buvo įtraukta į gynybinę sistemą, nors nepriklausė Vokietijai", – pasakojo T.Tamkvaitis.

Taip pat yra spėjimų, kad į kochą panašus įrenginys pastebėtas netoli Tauragės rajono, tačiau mokslininkai jo rimčiau dar netyrinėjo.

Pajūrio regioninio parko direkcijos nuotr.

"Tokie smulkūs statiniai turbūt yra patys mažiausi, kokie buvo naudoti apkasams sutvirtinti. Juos vokiečiai liedavo gamyklose. Jie buvo gabenami traukiniais ir sukraunami rietuvėmis. Tačiau buvo gaminami ir vietoje. Tokių vietoje gamintų kochų galima rasti prie Vilhelmo kanalo", – nurodė T.Tamkvaitis.

Tyrinėdamas kocho bunkerius, T.Tamkvaitis pajūrio krašte jų suskaičiavo apie 300.

"Nelabai juos kas gali atpažinti. Tokių kocho bunkerių galima rasti prie Dovilų ar Eketės piliakalnių. Jų įmanoma aptikti ir Kuršių nerijoje", – patikino T.Tamkvaitis.