Vokietijoje buvo išleistas unikalus Kuršių marių ir jos prieigų žemėlapis, kuri tiksliai nupiešė iš Nidos kilęs Ričardas Pyčas.

Kilęs iš Nidos

Vokietijos Manheimo mieste saugotas 70 cm pločio ir 100 cm aukščio žemėlapis "Aplink Kuršių marias" tapo Klaipėdos krašto išeivių Vokietijoje kultūrinio palikimo dalimi. 1966 metais išleistas žemėlapis vaizduoja ne tik gamtą, bet ir Kuršių marių, Rytprūsių kultūrą. Jis nuo 2011 metų saugomas Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje.

1915 metais Nidoje gimęs R.Pyčas po nelaimingo atsitikimo susižeidė dešiniosios rankos petį. Negalios suvaržytas vaikas lavino piešimo įgūdžius, drožinėjo laivelius. Dirbo paštininku ir kone dešimtį metų pristatinėjo siuntinius iš Nidos į Preilą, pasiekdavo Juodkrantę, Klaipėdą.

1944 m. rudenį, kaip ir daugelis Klaipėdos krašto senbuvių, per Piluvą išplaukė į Daniją. Pokario metais blaškėsi po sugriautą Vokietiją, kol įsikūrė Heidelberge. Čia buvo įvairių renginių sumanytojas, puoselėjo Klaipėdos krašto tradicijas. Kartu su bendražygiu Pauliumi Kvauka 1977 m. išleido „Kuršių kalbos žodyną“ Pasisekimo sulaukė pažintinė R.Pyčo prisiminimų knygelė apie Kuršių nerijos žvejų gyvenimą. Leidinys spausdintas kuršininkų ir vokiečių kalbomis.

Skatino tėvynės ilgesys

Pirma žinia apie žemėlapį „Aplink Kuršių mares“ („Bildkarte rund um das Kurische Haff“) skelbta 1966 m. gruodžio 24 d. leidinyje "Das Ostpreußenblatt". Žemėlapis pristatytas kaip priedas ruošiamai knygelei "Žvejų gyvenimas Kuršių nerijoje".

Sukurti Kuršių marių vaizdų žemėlapį paskatino tai, kad Vokietijoje buvę išeiviai iš Klaipėdos krašto būrėsi į kraštiečių draugijas, atsirado naujų planų, idėjų.

Kraštotyrinis Kuršių marių žemėlapis tapo tėvynės ilgesio, silpstančio ryšio su gimtine, kuri buvo už sovietinės geležinės uždangos gniaužtų, simboliu. Vaizdų žemėlapis kėlė įvairių prisiminimų, leido netiesiogiai lankytis gimtuose kaimuose, gaivino prisiminimus apie Rytprūsius, jų gamtą ir kultūrą. Didelio pasiekimo sulaukęs leidinys spausdintas keliais leidimais.

Naujausia laida – 2002 m. privačioje Vokietijos leidykloje. Keletą jų įsigijo Lietuvos kultūrininkai ir menininkai. Žemėlapis platintas Kuršių nerijos suvenyrų prekyvietėse.

Kuršių marios ir apylinkės – vientisos, nedalomos valstybių sienų, kaip dabar. Pamario kaimai pavaizduoti su jiems priklausiusių kuršvalčių vėjalenčių ženklais. Atkurtos XX a. pirmosios pusės Klaipėdos krašto gyventojams gerai žinotas vertybės – nerijos kopos su žymesniais kyšuliais, miškų masyvai, pievos, pelkės. Išvardinti vietovių, upių pavadinimai, pateikta kalbos savitumų. Išnašose pažymėti svarbesni krašto įvykiai, amatai. Aprašyti pamarį išgarsinę varnų gaudytojai, poledinė baidomoji žvejyba, pavaizduota 1900 metais įsteigta Rasytės paukščių stebykla. Daug išmonės parodyta pažymint būdingus augalus, verslinę reikšmę turinčias Kuršių marių ir Baltijos žuvis, pilkuosius garnius, plačiaragius briedžius. Kukliau pristatyti kultūros paminklai, dvarvietės su parkais ir kapinaitėmis, rašytojų gimtosios ir svarbių istorinių įvykių vietos.

Kiti žemėlapiai

Vertėtų prisiminti, kad iki R.Pyčo jau buvo išleista ir daugiau pamario krašto žemėlapių. Bene labiausiai žinomas 1906 metais Berlyne Bogdano Giseviuso leidykloje išspausdintas Klaipėdos krašto mokyklinis sieninis žemėlapis. Jį parengė tuometis vyriausiasis karališkosios apskrities mokyklų inspektorius Carlas Orischas. Žemėlapis saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Po R.Pyčo Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros dėstytojas, juodkrantiškis dailininkas, nerijos tautodailės tyrėjas Albertas Krajinskas 1992–1995 metais parengė 20 atskiriems kultūros, amatų ir buities klausimams skirtų žemėlapių.

Nedideliu kiekiu buvo išspausdintas žemėlapis „Kuršių marių kultūra ir amatai“. Jame pavaizduoti nuo 1959 m. kraštotyrinėse išvykose aplink marias surinkti tautodailės piešiniai. Šis darbas tapo knygininkų ir tautodailės rinkėjų vertybe. Tai kol kas vienintelis bandymas nepriklausomoje Lietuvoje atnaujinti istorinį pamario gamtos ir kultūros žemėlapį.