Pereiti į pagrindinį turinį

Vydūniškoji pasaulėjauta – knygoje ir parodoje

2011-03-23 23:14
Vydūniškoji pasaulėjauta – knygoje ir parodoje
Vydūniškoji pasaulėjauta – knygoje ir parodoje / Organizatorių nuotr.

Klaipėdos etnokultūros centre penktadienį bus pristatyta nauja knyga ir karpinių paroda, priminsiančios vydūniškąją pasaulėjautą.

Ieško vietos šiuolaikinėje viosuomenėje

Klaipėdiečiai turės progą susipažinti su nauja Rimos Palijanskaitės  knyga „Amžinųjų jūrų varpai. Vydūniškosios mistikos link“. Kartu bus atidaryta šios knygos iliustracijų autorės kaunietės tautodailininkės Eglės Dvarionaitės-Vindašienės karpinių paroda „Visatos medžio gyvata“.

Knygos sutiktuvėse dalyvaus jos autorė bei iliustratorė, Vydūno draugijos pirmininkas filosofas dr. Vacys Bagdonavičius, literatūrologė dr. Aušra Martišiūtė, kankliuos Aušrinė Kasperavičiūtė.

R.Palijanskaitė – aktyvi Vydūno draugijos narė, vydūniškos filosofijos sekėja. Naujausia jos knyga  „Amžinųjų jūrų varpai. Vydūniškosios mistikos link“ – straipsnių ir esė, parašytų per dešimtmetį, rinkinys. Autorė yra pasakiusi, kad  ši knyga – tai kelionės Dievop stotelės, tai pastangos suvokti Vydūną ir Didįjį Slėpinį, kuris atsiskleidžia mąstytojo filosofiniuose veikaluose, publicistikos straipsniuose ir grožinėje  kūryboje. R.Palijanskaitė tikisi, kad knyga padės vydūniškoms idėjoms rasti vietą šiuolaikinėje visuomenėje.

Leidinį praėjusių metų pabaigoje išleido „Eglės“ leidykla.

Karpiniuose – Gyvybės medis

Knygos iliustracijos – tautodailininkės, etninės kultūros ir pradinių klasių mokytojos ekspertės, Vydūno draugijos narės E.Dvarionaitės-Vindašienės karpiniai.

Dalis knygą puošiančių karpinių bus eksponuojami ir Etnokultūros centro salėje atidaromoje parodoje „Visatos medžio gyvata“. Jau tris dešimtmečius kurianti E.Dvarionaitė-Vindašienė pagrindine savo karpinių tema įvardija Gyvybės medį. Pasaulį moteris vaizduoja kaip medį, kuris jungia tris dalis – požemį (šaknys), žemę (kamienas) ir dangų (šakos). Čia galima pamatyti žalčius, ugnį, kalną, marias, saulę, paukštį – Visatą, žmogaus santykį su gamta ir Kūrėju. Tautodailininkė teigimu, „žmogaus dermė – sutapti su Pasaulio medžiu ir tapti Visatos ašimi”.

Knygos sutiktuvės ir parodos atidarymas – kovo 25 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). E.Dvarionaitės-Vindašienės karpinių parodą ten bus galima aplankyti iki gegužės 1-osios. O artimiausią šeštadienį nuo 11 val. ten pat autorė nemokamai mokys tradicinių popierinių užuolaidėlių karpymo. Būtina išankstinė registracija tel. 310 022.

Šeimas kviečia prie tradicijų stalo

Taip Klaipėdos etnokultūros centre šeštadieniais bus tęsiamas projektas „Tradicija šeimai“. Šeimos, mėgstančios laisvalaikį leistį kartu, vertinančios ir puoselėjančios tradicinę kultūrą, kviečiamos ir į kitus praktinius užsiėmimus.

Jų metu bus galima išmokti, kaip artėjančioms Velykų šventėms pasigaminti tradicines namų puošmenas bei susipažinti su margučių marginimo būdais, gamtinių dažų ruošimu. Registracija – tel. 310 022, užsiėmimai nemokami.

Balandžio 2 d.  11 val. – „Margučiai be pirktinių dažų. Natūralios dažyvės“. Veda etnologė  Irena Armonienė (Klaipėda).

Balandžio 9 d. 12 val. – „Margučiai. Marginimas vašku, skutinėjimas“. Veda  tautodailininkė Angelė Rauktienė (Šilutės raj.).

Balandžio 16 d. 11 val. – „Velykinio margučio gūžtelė. Sausų žolių pynimas“. Veda tautodailininkė  Rasa Žalūdienė (Plungės raj.).

Be to, Meno kiemo dirbtuvėje  (Daržų g. 10) balandžio 13, 14, 15 d. 15–19 val. šeimininkaus tautodailininkė J.Albrektienė. Ji nemokamai visus besidominčius pamokys, kaip marginti vašku, skutinėti tradicinius margučius.

Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) balandžio 4–15 d. taip pat organizuojami užsakomieji edukaciniai renginiai moksleiviams. 5–9 klasių moksleivių grupėms užsiėmimus „Ką žinom apie margučius?“ ves etnologė Irena Armonienė, o 10–12  klasių moksleivių grupėms apie Velykų laikotarpio papročius pasakos etnologė Valerija Jankūnaitė. Užsiregistruoti į šiuos edukacinius užsiėmimus galima tel. 310 022, dalyvio mokestis – simbolinis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų