Laukia beveik pusmetį
Vyriausybės sprendimo dėl pastatų komplekso, kur veikė policijos komisariatas, Klaipėdos bendruomenė laukia jau beveik pusmetį.
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad miestas jau atliko viską, ką turėjo.
Miesto taryba pritarė komplekso perėmimui, dar žiemą buvo pateiktas objektų, kurie būtų atiduoti mainais, sąrašas, vyko įvairūs pasitarimai, baigtos visos procedūros.
"Trūksta tik Vyriausybės sprendimo. Tyla kelia susirūpinimą. Atsakymo nebuvimas ir nežinomybė sunkina situaciją. Geriau žinoti sprendimą, kad ir koks jis būtų, nei neturėti jokio. Tas pasyvumas, kuris jaučiamas iš Vilniaus, kelia įvairių minčių. Mūsų nuostata šiuo klausimu nesikeičia. Norime perimti objektą. Miestas neabejoja dėl to ir šiuo klausimu nežada keisti pozicijos", – akcentavo miesto vadovas.
V.Grubliauskas žadėjo susisiekti su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir prašyti, kad būtų surengtas susitikimas dėl pastatų komplekso perėmimo, kuriame dalyvautų ir menininkai.
"Prašysime Vyriausybės aiškaus ir konkretaus atsakymo, kodėl nepriimamas sprendimas, nes tai yra tam tikras stabtelėjimas. Kalbant krepšinio kalba, dabar kamuolys yra ne miesto, o Vyriausybės pusėje. Padarysime viską, kad sprendimas būtų palankus miestui. Tikimės, kad Vyriausybė laikysis savo pažadų dėl pastato perdavimo. O kol nėra tokio nutarimo, negalime kalbėti ir apie projekto įgyvendinimo vizijas, kad ir kokios jos būtų ambicingos", – teigė meras.
Pastatų būklė prastėja
Klaipėdos kultūros bendruomenės asociacijos, kuri vienija pastatų kompleksą Jūros gatvėje įveiklinti norinčius menininkus, pirmininkas Tomas Kiauka pabrėžė, kad dabar didžiausią nerimą kelia vis prastėjanti saugomų pastatų būklė.
"Baigiamas visiškai suniokoti unikalus paveldo objektas. Klaipėdoje tėra tik keli tokie pastatai. Vaizdas vis prastėja, o priimti sprendimus delsiama. Pastaruoju metu šiame komplekse kilo trys gaisrai", – pažymėjo pirmininkas.
Pasak T.Kiaukos, delsimas perduoti pastatą miestui kelia įvairių minčių: "Gal specialiai nenorima atiduoti, kad statiniai sunyktų ir būtų kažkam perduoti? Galime tik spėlioti."
"Yra patvirtinta miesto kultūros strategija iki 2030 m. Joje numatyta, kad šiame komplekse optimaliausia vystyti kultūrą, atiduoti jį miestiečiams, kad šie galėtų kultūringai leisti laisvalaikį", – tvirtino pirmininkas.
Nors Vyriausybės sprendimo dėl pastatų komplekso perdavimo miestui nesulaukiama, kultūros bendruomenė nesėdi sudėjusi rankų.
Į Klaipėdą įvertinti situacijos jie pasikvietė vieną garsiausių pasaulyje ekspertų, užsiimantį įvairių erdvių pritaikymu kultūrai, organizacijos "NartexBarcelona" vadovą Jordi Pardo iš Ispanijos.
T.Kiaukos teigimu, šis autoritetas ėmėsi gaivinti Barseloną po olimpinių žaidynių. Apleistos erdvės buvo performuotos į kultūros. Teigiama, kad buvo sukurtas stebuklas – merdintis miestas tapo pirmaujančiu pasaulyje, traukos centru.
Tokius projektus J.Pardo įgyvendino ir kitų pasaulio šalių miestuose. Tarp jų – Vietnamas, Tokijas.
Patarė nebijoti svajoti
J.Pardo nuomone, kultūra nėra išlaidos, o pirmiausia – rimta investicija, kuri duoda realios naudos. Tokių projektų įgyvendinimas padeda pritraukti jaunuosius talentus, miestui tapti traukos centru.
Anot eksperto, Klaipėda turi ypatingą objektą, kuris gali tapti ikoniniu. Jis atkreipė dėmesį, kad retas uostamiestis turi tokią unikalią ir puikią galimybę – miesto centras, puikus didelis pastatas, bet ne per didelis pritaikyti kultūrai.
J.Pardo teigimu, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, – tai susėsti prie stalo visai miesto bendruomenei: kultūros atstovams, verslui, viešajam sektoriui, socialiniams partneriams ir sutarti dėl pasirinkto kelio. Nuo to prasidėjo ir Barselonos gaivinimas.
Svečias pabrėžė, kad nereikia bijoti svajoti ir dėti ant stalo pačių drąsiausių vizijų, ypač žvelgiant į priekį.
Ekspertas taip pat nesupranta, kodėl delsiama priimti sprendimą dėl pastatų komplekso. Svečias pats lankėsi objekte. Jį suglumino tai, kad valstybė neprižiūri ir leidžia niokoti savo turtą.
Naujausi komentarai