Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui. Anot jo, į Baltijos šalis investuotojai dažnai žiūri kaip į vieną darinį.
„Reputacine prasme tai, be abejo, žala jau yra padaryta ir ne tik šiai įmonei („Grigeo“ – BNS), bet ir visai akcijų biržai ir ne vien Lietuvos, o viso Baltijos šalių regiono“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas pripažįsta, kad nevalytų nuotekų krizė neigiamai paveiks „Grigeo“ reputaciją, tačiau sako, kad didesnė įtaka visai Baltijos šalių biržai pasijusti neturėtų.
„Pačiai bendrovei tai pakankamai didelė reputacinė krizė, nes šiuo atveju jiems reikės bristi iš balos, į kurią įkrito. Natūralu, kad ir kreditoriai vertins įmonės riziką didesne apimtimi, o ateityje pritraukti papildomų investuotojų bus sunkiau“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
„Bet aš nepasakyčiau, kad labai smogs (Baltijos akcijų biržai – BNS), nes ta birža yra labai sekli. Iš seklios rinkos ji taps dar seklesne. Tai yra blogai, bet kad tai atneš reikšmingų pokyčių – turbūt kad ne, nes nėra kur reikšmingai pasikeisti“, – pridūrė jis.
Pasak Ž. Maurico, tokie skandalai augina rizikos premiją – investuotojai ima reikalauti didesnės grąžos dėl papildomų rizikų.
„Investuotojai reikalauja didesnės rizikos premijos dėl mažesnio rinkos skaidrumo ir, aišku, investuotojas, ateityje planuojantis ar dabar jau investavęs į Lietuvos įmones, jis reikalaus didesnės grąžos, norėdamas kompensuoti rizikas. Tokie įvykiai brangina skolinimąsi ir kitoms Lietuvos įmonėms“, – teigė Ž. Mauricas.
Dėl galimos „Grigeo Klaipėdos“ taršos gyventojai skundėsi jau kurį laiką, o Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas antradienį BNS sakė, kad bendrovė ilgą laiką buvo tarp kelių tarša įtariamų įmonių.
Ž. Mauricas sako, kad problema yra ta, jog tarnybos į gyventojų skundus dažnai numoja ranka.
„Yra keletas priežasčių – pirma priežastis yra tai, kad institucijos į gyventojų skundus numoja ranka. Lietuvoje yra susiformavęs bendras požiūris iš principo nelabai kreipti dėmesį į tokius skundus“, – teigia „Luminor“ analitikas.
„Antras dalykas, jeigu yra kreipiamas dėmesys į tokius dalykus, priemonių nėra imamasi dėl įvairių priežasčių. Kas galėtų paneigti, kad ir dėl tos pačios korupcijos?“, – klausė jis.
Nepaisant to, ekonomistas teigia, kad „Grigeo Klaipėdos“ krizė arba gaisras Alytaus bendrovėje „Ekologistika“ duoda ir teigiamų dalykų – tai esą skatina visuomenę būti aktyvesne ginant savo interesus.
„Aš labai teigiamų dalykų matau. Jei galimai tie dalykai buvo daromi ne vienerius metus ir dabar buvo išsiaiškinta padedant tarnyboms, tai tikrai yra didelis žingsnis į priekį. Jeigu visuomenė dar taps aktyvesnė gindama savo interesus, institucijos labiau įsiklausys į gyventojų skundus, tai manau, kad mes galime žengti žingsnelį link tos gerovės valstybės“, – sakė Ž. Mauricas.
Prokurorai antradienį paskelbė pradėję ikiteisminį tyrimą dėl galimos „Grigeo Klaipėdos“ taršos Kuršių mariose.
„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis sako, kad nevalytos nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos. Bendrovė trečiadienį pranešė, kad situacija reikšmingos įtakos grupės veiklai ir jos rezultatams neturės.
Prokurorai įtaria, kad nevalytas nuotekas leidę įrenginiai buvo sumontuoti tyčia. Anot jų, tarša galėjo tęstis labai seniai, todėl gamtai gali būti padaryta milijonus eurų siekianti žala.
Aplinkos apsaugos departamentas trečiadienį pradeda „Grigeo Klaipėdos“ neplaninį patikrinimą
Naujausi komentarai