Žinia iš prokuratūros

Generalinė prokuratūra paskelbė, kad ikiteisminis tyrimas dėl Z.Šličytės pasisakymo iškilmingame Kovo 11-osios minėjime nutrauktas, konstatavus, kad "nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių".

Esą įvertinus kalbą, jos turinį ir kontekstą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto pateiktą išvadą, nustatyta, kad nėra pakankamo nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Z.Šličytė galėjo siekti diskriminuoti žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos ir viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą bei išsakė tikrovės neatitinkančią informaciją apie homoseksualius asmenis.

"Z.Šličytė, LR Seime vykusio renginio metu sakydama kalbą, pasinaudojo LR Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, išreiškė savo subjektyvią, nors ir kontroversišką, kritišką nuomonę apie tam tikrus Lietuvos politinius bei visuomeninius reiškinius", – nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė prokuroras.

Jo vertinimu, tai, kad kalba buvo pasakyta viešame renginyje ir pasiekė didelį žiūrovų skaičių, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog asmuo padarė veiksmą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę.

Pernelyg nesidžiaugia

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Z.Šličytė savo kalboje kritikavo valdžią, užsiminė ir apie "Lietuvos homoseksualizaciją", tai ir sukėlė kai kurių iškilmių dalyvių pasipiktinimą, kurių dalis dėl to paliko Kovo 11-osios salę.

Tačiau tuo viskas nesibaigė. Z.Šličytei dar esant Seimo rūmuose, pasipylė skambučiai ir žinutės, kurios buvo ir grasinamos, ir palaikomojo pobūdžio.

Vienas asmuo nežinomu numeriu, pasak Z.Šličytės, per naktį jai skambino 38 kartus.

Tikėjausi, kad teisme bent jau būčiau sugebėjusi įrodyti, kad nepadariau jokio nusikaltimo, o dabar liko taip ir nepasakyta, ar aš kalta, ar nekalta.

Socialiniuose tinkluose prasidėjo pasmerkimo ir net juodinimo akcija.

Moteris buvo atvirai vadinama nusikaltėle, visaip keiksnojama ir įžeidinėjama.

Z.Šličytė, pasiteiravus, ar džiaugiasi nutrauktu ikiteisminiu tyrimu, prasitarė, kad geriau jau būtų buvusi teisiama.

"Kažkas yra pasakęs, kad kartais teismas yra reikalingas tam, jog būtų įrodyta, kad žmogus nekaltas. Tad nutrauktas ikiteisminis tyrimas man nėra labai gera žinia, įvertinus tai, ką teko išgyventi pastaruosius mėnesius. Pusę metų buvau viešai žeminama ir dabar lieku tarsi ir kalta, tik nenubausta. Tikėjausi, kad teisme bent jau būčiau sugebėjusi įrodyti, kad nepadariau jokio nusikaltimo, o dabar liko taip ir nepasakyta, ar aš kalta, ar nekalta", – išgirdusi apie sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kalbėjo Z.Šličytė.

Akibrokštas: Z.Šličytei sakant kalbą Seime Kovo 11-osios proga, salę paliko dalis politikų ir svečių. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Kritika – ne nusikaltimas

Z.Šličytė jautė apmaudą, kad pusę metų buvo persekiojama už kritiką, šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Konstitucijos 33 straipsnį, kuriame rašoma, kad piliečiai turi teisę kritikuoti ir yra draudžiama persekioti už kritiką.

"Pusę metų gyvenau įtampoje, turėjau skaityti, klausytis apie save ar gatvėje sutiktiems žmonėms aiškintis, už ką man čia iškėlė bylą. Faktiškai jaunuoliai per socialinius tinklus mane jau nuteisė kovo 11-ąją – esu nusikaltėlė, kurios vieta kalėjime. Tai dabar išeina taip, kad aš išvengiau atsakomybės. Iš tiesų norėjau, jog tas teismas įvyktų, juolab kad tas "tolerantiškas" jaunimas to siekė. Teismo sprendimo nebuvo, ir aš dabar lieku tarsi kažkokia nešvari", – teigė Z.Šličytė, pridūrusi, kad jokio nusikaltimo nepadarė, o tik pasinaudojo savo konstitucine teise.

Pasinaudojimas savo konstitucinėmis teisėmis nėra nusikaltimas.

"Šiemet atkurtos Lietuvos Konstitucijai sukaks 30 metų. Ir šita mano istorija – gėda Lietuvai. Į jokius rėmus netelpanti. Pasinaudojimas savo konstitucinėmis teisėmis nėra nusikaltimas. Ir aš norėjau įrodyti visiems tiems, kurie čia labai demokratiją ir progresą Lietuvai neša, kad pasinaudojimas konstitucine teise kritikuoti valdžią ir jos institucijas – ne nusikaltimas, o piliečio konstitucinė teisė", – pabrėžė Z.Šličytė.

Kas siekė tyrimo ir teismo?

Į teisėsaugą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Z.Šličytės kalbos Seime Kovo 11-osios proga, kreipėsi viešai neskelbiamas pilietis, privatus asmuo.

Panašu, jog pareiškėjo pozicijai pritaria Tolerantiško jaunimo asociacija, kurios pirmininkas Artūras Rudomanskis pripažino, kad kol kas nematęs informacijos apie prokurorų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir prasitarė, kad neatmeta tikimybės skųsti tyrimo nutraukimą.

"Matote, tą ikiteisminį tyrimo nutraukimą dar galima apskųsti. Dar nesidomėjau tuo, pasigilinsime ir žiūrėsime, kaip toliau reaguoti. Teisinėje valstybėje yra procedūros, procedūromis ir vadovaujamės. Mes kreipėmės, kad prokuratūra išsiaiškintų, ar nėra įstatymo pažeidimo. Dar neaišku, ar išsiaiškino. Jei jie nerado nusikaltimo sudėties, dar nereiškia, kad pati Z.Šličytė etiškai pasielgė, kalbėdama taip tokia proga. Teisinis kelias reikalauja daug resursų, daug laiko, ne visada jis yra sėkmingas, bet nereiškia, kad ji nepadarė nusižengimo", – dėstė A.Rudomanskis.

Svarstymai: Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas A.Rudomanskis teigė, kad dar aiškinsis, ar apskųsti tyrimo nutraukimą. A. Ufarto / BNS nuotr.

Kolegos parodė solidarumą

Negalima atmesti, kad ikiteisminis tyrimas nebus atnaujintas. Tačiau Z.Šličytės kolegos advokatai dar prieš tai parodė tikrą solidarumą.

Daugiau nei keturis dešimtmečius advokate dirbusią Z.Šličytę, kuri savo kolegų yra labai gerbiama ir įvertinta Lietuvos advokatūros garbės ženklu, be atlygio yra pasiryžę ginti du buvę prokurorai, dabar advokatai, jei tik iš tyrėjų bus gautas koks nors signalas ar tyrimas būtų atnaujintas.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis teigė, kad per pastaruosius aštuonerius metus, kiek pats priklauso Advokatų tarybai, nėra buvę atvejo, kai advokatas būtų teisiamas už išsakytą nuomonę.

"Advokatų taryba nusprendė, kad saviraiškos bei žodžio laisvė ir jo išsakymas, ypač iš Seimo tribūnos – iš paties demokratijos lopšio, negali būti varžomas. Nes žodžio ir minties laisvė – viena svarbiausių demokratinių vertybių. Ir kraštutinės baudžiamosios atsakomybės taikymas už žodžio išraišką mus įpareigoja padėti apsiginti. Tikimės, kad žodžio laisvė Lietuvoje yra aukščiau", – pabrėžė M.Kukaitis.

Kalba sukėlė audrą

Kovo 11-osios signatarų klubo įgaliota sakyti proginę kalbą Seime Z.Šličytė siūlė parlamentarams Stambulo konvencijos ratifikavimą išbraukti iš savo darbotvarkės.

Ji pabrėžė šios konvencijos pavojingumą, nes dokumentas "orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi".

"Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui", – Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kalbėjo buvusi politikė ir advokatė.

Ji taip pat ragino Seimą greičiau priimti konstitucinius įstatymus, pirmiausia – Referendumo įstatymą.

"Kviečiu Seimo narius artimiausiu metu ne tik priimti konstitucinį Referendumo įstatymą, bet ir pateikti tautai referendume balsuoti už arba prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą. Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės", – Seime kalbėjo Z.Šličytė.

Buvusiai Aukščiausiosios Tarybos deputatei dar nebaigus savo 13 minučių kalbos, dalis parlamentarų demonstratyviai paliko Seimo salę.

Z.Šličytė tikino prieš nieką nenusikaltusi, tik išreiškusi savo politinę poziciją, dėl to jai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šią savaitę buvo nutrauktas.