Svarbus žingsnis šaliai

Pamažu kelią besiskinantys vandenilio projektai, anot Vandenilio energetikos asociacijos vadovo dr. Šarūno Varnagirio, yra didelis ir svarbus žingsnis į priekį visai šaliai.

„Žaliojo vandenilio energetikos atsiradimas Lietuvoje – didelis postūmis Lietuvos energetikos ir žaliajam sektoriui. Jis yra gaminamas iš žaliosios elektros energijos – saulės, vėjo, atsinaujinančios energijos“, – paaiškino dr. Š. Varnagiris.

Pažymima, kad vandenilis – bespalvės, beskonės ir bekvapės dujos. Be to, pasaulyje įvairiuose pramonės sektoriuose naudojamas įvairus vandenilis, ne tik žaliasis.

„Pilkasis vandenilis priskiriamas prie technologijų, kurios yra taršios, reiškia, kad į aplinką išmetama CO2, o žaliasis vandenilis – netaršus, tai reiškia, kad aplinkai nėra jokio neigiamo poveikio jį gaminant. Būtent žaliojo vandenilio atėjimas į Lietuvą yra labai sveikintinas, nes, visų pirma, tausosime gamtą ir aplinką – nebus jokių CO2 išmetimų ir jokios taršos aplinkai“, – akcentavo specialistas.

Naudojamos inovatyviausios technologijos

Vandenilio energetikos asociacijos vadovas pasakojo daręs apklausą, kurios metu išsiaiškino, kad žmonėms vandenilis apskritai asocijuojasi su bombomis ir sprogimais. 

„Šitos naujos vandenilio technologijos jokiais būdais negali būti siejamos su vandenilio bombomis, tai yra du skirtingi dalykai ir jų visiškai  negalima sutapatinti – nei sprogimo, nei technologijų, nei gamybos, nei saugumo atžvilgiu“, – teigė dr. Š. Varnagiris.

Pagrindinis žaliojo vandenilio gamybos būdas – elektrolizė, kuri yra švari, aplinkai draugiška technologija, neišmetanti jokių emisijų. Žalioji energija pasigaminama iš saulės ir vėjo, ši energija skaido vandenį į vandenilį ir deguonį.

Vandenilis išsaugomas ir naudojamas pagal poreikius, deguonis, kadangi yra labai švarus, taip pat naudojamas pagal poreikius arba tiesiog išleidžiamas į orą.

Šarūnas Varnagiris. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Nuotėkių tikimybė – menka

Žaliasis vandenilis gaminamas naudojant inovatyviausias technologijas, jį gaminant naudojamos aukščiausio lygio sistemos. Tad esant bet kokiam nuotėkiui, kas, anot dr. Š. Varnagirio, yra labai menka tikimybė, jis iškart būtų užfiksuotas, o visos sistemos – stabdomos. Vandenilis yra lengviausios dujos, kurios ore greitai išsisklaido, tad esant nuotėkiui jos taip pat išsisklaidytų. Mažiau saugu, jeigu vandenilis gaminamas uždarose patalpose.

„Pavyzdžiui, jei vandenilis gaminamas gamykloje su stogu. Jeigu yra nuotėkis ir detekcijos sistemos nuotėkio nepastebi, vandenilis nebūtinai gali išgaruoti į aplinką – jo perteklius gali kauptis palubėje. Tuomet atsiradus žiežirbai ar elektros išlydžiui yra tikimybė įvykti sprogimui. Bet tai – labai retas atvejis, tam reikia labai specifinių sąlygų“, – tvirtino dr. Š. Varnagiris.

Kadangi vandenilis yra bekvapis, beskonis, tad jį gaminant jokios smarvės nėra. „Pačios technologijos, kurios yra diegiamos vandeniliui saugoti ir gaminti, yra aukščiausio lygmens. Klaipėdos regionas turėtų džiaugtis. Vandenilio technologijų diegimas Klaipėdoje turėtų prisidėti prie CO2 emisijų mažinimio. Tai reiškia, kad klaipėdiečiai turėtų netgi švaresnę aplinką, negu buvo prieš tai“, – akcentavo dr. Š. Varnagiris.

Naudoja ir namams šildyti

Diskusijos apie žaliojo vandenilio svarbą Europoje suaktyvėjo 2018–2019 m. Būtent tada Vokietijoje, Ispanijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse pradėtos diegti technologijos, keičiama riformingo technologija į elektrolizę ir kitais įvairiais būdais „žalinamas“ energetikos sektorius.

„Mums reikėjo dvejų ar trejų metų, kad tos kalbos rimtesniu lygmeniu ateitų į Lietuvą. Noriu pabrėžti, kad mes niekur neatsiliekame“, – pažymėjo dr. Š. Varnagiris ir pridūrė, kad, matydama kitų šalių klaidas ir pasiekimus, Lietuva turėjo iš ko pasimokyti.

Vandenilis Europoje pritaikomas labai plačiai – plieno gamyboje, sausumos ir jūros transporte, sunkiajame transporte – sunkvežimių, autobusų degalams. Jau esama ir lengvųjų vandenilinių transporto priemonių.

„Buvau nuvažiavęs į Angliją apžiūrėti vieną projektą, ten vandenilis tiesiogiai diegiamas į gyvenamuosius namus šildymui, karštam vandeniui, ir t. t. Vietoj pas mus įprastų katilų yra vandeniliniai katilai. Vandeniliu bus aprūpintas visas gyvenamasis kvartalas. Tas projektas dabar įsibėgėja, diegiamos technologijos. Yra pasirašytos sutartys su gyventojais ir gyventojai laukia“, – sakė specialistas.

Europoje – miesto centre

Europoje šiuo metu veikia apie 200 papildymo vandeniliu stotelių. Klaipėdos uostas nebus išskirtinis, gaminsiantis vandenilį pramoninėje teritorijoje, įsikūrusioje netoli gyvenamųjų namų. Latviai vandenilio gamyklą yra įrengę vos šimto metrų atstumu nuo gyventojų.

Škotijos Aberdyno mieste vandenilio degalinė yra pačiame mieste, kur automobiliai, autobusai gali užsipildyti vandenilio degalų. Olandai kaip saugų atstumą, 1 000 kilogramų vandenilio per parą pagaminančiai bazei įrengti, rekomenduoja 35 metrus.

Klaipėdoje per parą būtų pagaminama apie 300 kilogramų vandenilio, o bazę planuojama įrengti maždaug 260 metrų atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų namų. Vandenilio gamybos įrangai Klaipėdos uoste planuojamas elektros poreikis – 3 MW. Žaliojo vandenilio degalais bus pildomi viešojo transporto autobusai, lengvieji ir sunkiasvoriai automobiliai bei į uostą atplaukiantys ir čia dirbantys laivai.

Akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos žaliojo vandenilio projektas, apimantis gamybos plėtrą ir pildymo punktų įrengimą, įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.