Pavyzdžiai Klaipėdos uostui

Kitų metų pradžioje turėtų būti baigta rengti Klaipėdos žaliojo uosto koncepcija. Ji numatys, kokių ekologinių naujovių imsis uostas iki 2030 m.

Koncepcija apims ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto oro, vandens, dirvožemio taršą, triukšmą, bet ir dulkėtumą, nemalonius kvapus, atliekų tvarkymą, netgi vizualinę taršą.

Tai susiję ne tik su valstybinio uosto teritoriją patikėjimo teise valdančia Uosto direkcija, bet ir su veiklą uoste vykdančiomis bendrovėmis.

Dėl jų veiklos pastaraisiais metais uoste ir kildavo daugiausia problemų, gyventojų nepasitenkinimo.

Visi jūrų uostai daugiau ar mažiau teršia. Tik vieni apsaugai nuo taršos skiria daugiau pinigų, kiti – mažiau.

Susiduriama su problema, kad Klaipėdos uostui trūksta krovos plotų, bet tas trūkumas galėtų padėti sumažinti vizualinę taršą.

Baltijos jūros regione kaip švariausi pripažinti Švedijos, Suomijos uostai. Pastaruoju metu "pasitempė" ir Estijos Talino uostas. Šiaurės jūros regione ekologiškiausiais ir žaliausiais yra laikomi Nyderlandų ir Belgijos uostai.

Analizuojant, ką naujo reikėtų diegti Klaipėdos uoste, daugiausia buvo remtasi Švedijos Treleborgo ir Geteborgo uostais, Belgijos Briugės ir Antverpeno, Nyderlandų Roterdamo uostu. Taip pat buvo analizuotos kai kurios Helsinkio, Talino, Stokholmo, Kylio, Hamburgo, Ispanijos Barselonos ir Valensijos uostų iniciatyvos.

Atskiros Klaipėdos uosto bendrovės iš šių uostų jau ir anksčiau sėmėsi patirčių, kaip apsaugoti vienus ar kitus atvirose aikštelėse laikomus krovinius nuo dulkėjimo.

Pavyzdys: Antverpeno uostas turi netgi savo atominę elektrinę, kuri aprūpina uostą elektros energija. Vidmanto Matučio nuotr.

Uosto ir kelių elektrifikacija

Klaipėdos uoste mažinant oro taršą siūloma kiek įmanoma plačiau diegti elektrifikaciją. Elektra būtų varomi ne tik kranai, automobiliai, bet ir geležinkelio lokomotyvai.

Į uostą atplaukę laivai turėtų išjungti pagalbinius variklius ir prisijungti prie kranto elektros energijos tiekimo sistemų. Yra siūlymų, kad ateityje ir keltai, keliantys į Kuršių neriją, būtų elektriniai. Tik klausimas, kada tai bus, nes keltai ne taip seniai statyti ir jie nėra elektriniai.

"Lietuvos geležinkelių" bendrovės vadovas Mantas Bartuška minėjo, kad planuojama įsigyti ir geležinkelio vilkikų, kurie, gabendami krovinius į uostą, naudos ne tik elektrinius, bet ir alternatyvaus ekologiško kuro, kaip vandenilis ir kita, variklius. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, prioritetu laiko investicijas į geležinkelių atnaujinimo projektus. Tai ir suprantama, nes Vokietija turi didžiausią geležinkelių tinklą.

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, Lietuva prioritetą skirs kelių gerinimui. Yra planų per dvejus metus Lietuvoje pastatyti didelį skaičių automobilių įkrovimo elektra stotelių.

Kita žaliojo uosto kryptis – tankinti oro taršos stebėjimo stotelių tinklą, duomenis padaryti visiems viešai prieinamus, viešinti ir skatinti geriausias aplinkosaugines uosto iniciatyvas. Taip pat numatyta, kad birūs kroviniai uoste turėtų būti laistomi, įrengiamos dulkių surinkimo, kvapų gaudymo sistemos.

Pasigirsta siūlymų, kad Klaipėdos uoste turėtų būti ne tik stacionarūs atliekų surinktuvai iš laivų, uosto nuotekų sistema, bet ir nuosavos uosto atliekų valymo sistemos.

Pinigų pokyčiams bus

Daugelyje žaliųjų uostų galima pamatyti atskirose jų dalyse išdėstytas vėjo jėgaines, saulės baterijas ant pastatų stogų. Antverpeno uoste, kuris laikomas pavyzdiniu, netgi yra nedidelė atominė elektrinė, kuri gamina elektrą uosto įrenginiams, Antverpeno miestui.

Įgyvendinant žaliojo uosto strategiją Klaipėdos uoste ant didelių pastatų galėtų būti sumontuotos bent jau saulės baterijos. Ar bus vėjo jėgainių, galima ir suabejoti, nes uoste ir taip stokojama laisvų žemės plotų. Taupant energijos išteklius uoste gali atsirasti didesnio energinio efektyvumo pramoninių pastatų, efektyvesnis apšvietimas. Turėtų būti naudojami ir mažiau triukšmo keliantys kranai. Nors ne kranai, o triukšmaujančios poliakalės labiausiai erzina klaipėdiečius.

Dar viena vakarietiškų uostų naujovė, ko trūksta Klaipėdoje, galėtų būti želdynai. Bet ir vėl susiduriama su problema, kad Klaipėdos uostui ir taip trūksta krovos plotų. Tas trūkumas galėtų padėti uoste sumažinti vizualinę taršą, nes kai kuriose vietose akis bado seni, nenaudojami, iš sovietmečio išlikę statiniai.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigė verslo atstovams, kad pramonės įmonėms ministerija yra suplanavusi daug įvairiausių paramos priemonių, kurios susijusios su klimato kaitos mažinimu.